Uostamiesčio J. Kačinsko muzikos mokyklos mušamųjų instrumentų vyr. mokytojo Rimanto Tarvainio istorija galėtų tapti įkvėpimu jaunuoliams, norintiems pradėti mokytis groti, tačiau nedrįstantiems, nes viršų ima mintys "per vėlu", "nemoku natų" ar panašios.
- Kiek metų dirbate J. Kačinsko muzikos mokykloje?
- Bendras mano pedagoginio darbo stažas - aštuoneri metai, o šioje mokykloje dirbu ketvirtus metus.
- Mušamaisiais grojate nuo vaikystės?
- Ne, aš labai vėlai pradėjau muzikuoti - tik nuo 16 metų. Į S. Šimkaus konservatoriją įstojau jau būdamas 21 metų - buvau pats vyriausias grupėje. Tuomet "šimkinėje" buvo tarsi mada pabaigus ją stoti į Lietuvos muzikos akademiją (LMA). Aš taip ir pasielgiau - įstojau ir baigiau akademijoje mušamųjų specialybę,nors papildomai studijavau ir dirigavimą, kurio vėliau atsisakiau.
- Išdrįsote stoti į S. Šimkaus konservatoriją prieš tai nesimokęs muzikos mokykloje?
- Aš net natų dorai nepažinojau - tai kaip tik ir buvo priežastis, dėl kurios stojau į "šimkinę".
Paauglystėje su draugu (beje, šiuo metu jis dirba J. Kačinsko muzikos mokykloje gitaros mokytoju) kūrėme roko grupę, ir jis pasakė: "Jeigu tu nori groti, turi išmokti groti iš natų." Buvo nelengva - juk turėjau pradėti nuo nulio...
- Tikriausiai ir mokytojo darbas nebuvo vaikystės svajonė?
- Niekada negalvojau, kad būsiu mokytojas, - šypsosi. - Tik baigus akademiją šovė tokia mintis. Užsukau į vieną muzikos mokyklą ir iš karto gavau darbą. Ir man labai patinka mano darbas.
Beje, šiek tiek ironiška, bet vaikystėje su tuo pačiu draugu Vitalijumi, pastūmėjusiu mane į profesionalų muzikos pasaulį, klausyti roko nešini "magiukais" rinkdavomės būtent į J. Kačinsko muzikos mokyklos kiemelį.
- Kodėl pasirinkote ne dainavimą ar kokį kitą instrumentą, bet mušamuosius?
- Manęs netraukia nei gitara, nei kiti instrumentai. Nesu aš ir balsingas žmogus. Manau, jog kiekvienas iš mūsų turime savitą dovaną, o ją atpažinę ir turime lavinti.
Visada turėjau ritmo pojūtį. Būdamas paauglys, kuomet nueidavau į mokyklos diskotekas, kaskart nejučia imdavau koja mušti ritmą. Netgi ir dabar per miegus rankos, kojos pačios ritmą muša, - šypsosi.
- Norinčiųjų mokytis pas Jus turbūt netrūksta?
- Taip, gitara ir mušamieji mokykloje - kone pačios populiariausios specialybės. Kiek tenka girdėti, dažniausiai mušamuosius renkasi tie, kam tai tikrai įdomu, ne dėl to, kad groti būgnais būtų lengviau nei, tarkim, kitais instrumentais. Manau, kiekvienas instrumentas yra ne tik savaip įdomus, bet ir sudėtingas. Jeigu tikrai nori tobulėti, sieki profesionalumo, tuomet nėra lengviausio instrumento.
Mėgstu kartoti, kad norint tapti profesionalu, reikia 10 proc. talento ir net 90 proc. sunkaus, įtempto darbo.
- Mokote groti tik būgnais?
- Esu labai dėkingas mokyklos direktoriui Romualdui Garuckui, kuris pasirūpino didžiule instrumentų įvairove, tad vaikai turi galimybę išmokti groti ne tik su būgnais, perkusija (congos, bongos, timbales), bet ir melodiniais instrumentais - marimba,varpeliais, skrabalais.
- Kaip sekasi bendrauti su vaikais?
- Būna visko. Galiu tik pasakyti, kad dirbdamas mokytoju privalai būti dar ir geras psichologas: turi ne tik stengtis, kad vaikas judėtų į priekį, siektų rezultatų, bet dar ir suprasti, ką jisai mąsto, nes ne kiekvienas, ypač paauglys brendimo laikotarpiu, parodo ar pasako, ką galvoja, jaučia.
Pastebėjau, kad nemažai įtakos vaiko požiūriui į mokytoją turi tėvų nuostata: jeigu jie galvoja, kad mums moka atlyginimą bei gali reikalauti net ir neįmanomų dalykų, automatiškai taip mąsto ir vaikai. Gerai, kad tokie atvejai labai reti.
- Ar turite dar kokių aistrų, be muzikos?
- Kol kas tik muzika yra mano darbas ir pagrindinis laisvalaikio užsiėmimas.
- Ar yra tekę koncertuoti už Lietuvos ribų?
- Be abejonės - taip, - šypsosi. Kelionės prasidėjo jau nuo "šimkinės" laikų, nes tuo metu konservatorijoje grojau visuose kolektyvuose - pučiamųjų instrumentų orkestre, bigbende, diksilende - koncertuodavome Vokietijoje. Studijuodamas LMA pirmame kurse gavau pasiūlymą groti Jungtiniame Europos simfoniniame orkestre (Vokietija) - turas vyko 2 mėnesius, po 2 koncertus per dieną, teko groti Berlyno ir Vienos Auksinėje filharmonijose. Būdamas trečiame kurse dalyvavau tarptautiniame festivalyje Floridoje (JAV).
Šiuo metu groju savo malonumui, vadovauju vaikų mušamųjų instrumentų ansambliui "Liepsnojančios lazdelės".
Kalbėjosi Laima ŠVEDAITĖ
