Iš pirmų lūpų apie filmo sėkmę, aktorių kaprizus ir mašalus.
- Ar tikite filmo sėkme?
- Tikiu, kad filmui pasiseks. „Kunigo naudą velniai gaudo“ turi kelti nuotaiką, o ne ją smukdyti. Žinoma, su Žemaite šitas filmas neturi daug bendrumų, nes mano replika, kad vaikai neturėtų skaityti, buvo tik juokas. Jaunimas turi skaityti, ir kuo daugiau. Devyniolikos, dvidešimties metų žmonės privalo perskaityti Žemaitę, pajusti kalbos grožį, savotišką archajinį mąstymą. Visgi svarbu pabrėžti, kad nors filmas atsirado iš rašytojos kūrinio, vėliau jos įtakos nesijaus.
Kai mes sukūrėme serialą „Bruto ir Neto“, mums buvo labai smagu, gera kurti, o ir žiūrovams patiko. Tai buvo viena iš daugelio priežasčių, kodėl gimė idėja bandyti kurti filmą. Šis kinas neturi kelti didelių pretenzijų į gilias mintis, tačiau jas ir čia galima surasti. Pavyzdžiui, godulys, kuris žudo meilę.
- Kaip keitėte, nekeitėte scenarijaus?
- Scenarijuje nebuvo dviejų vaikų, kurie visą laiką nori būti kartu, mylėti vienas kitą. Žinote, kai dirbate, režisuojate, scenarijus kinta priklausomai ir nuo aktorių asmenybių, jų vidinės konstitucijos. Kai kurie žodžiai, frazės kai kada nuskamba nenatūraliai. Stengiuosi atsižvelgti ir į aktorių pastabas, pokyčius. Kinas yra kolektyvinis produktas, o ir mūsų tikslas yra toks, kad žmonės praleistų gerai laiką – po sunkių darbų pasijuoktų, paliūdėtų.
- Į ką reikėtų žiūrovui atkreipti dėmesį?
- Mane labai sužavėjo aktorės Tomos Vaškevičiūtės, kuri atliko pagrindinį moters vaidmenį, darbas. Tiesą sakant, nežinau, į ką reikėtų atkreipti dėmesį. Reikia tiesiog žiūrėti, sekti įvykius ir nenusiteikti per daug rimtai.
- Kaip prisimenate filmavimo procesą?
Mums tai buvo labai gera vasara, pažinome Rudnios kaimą, kuriame vyko didžioji dalis filmavimų, vietinius. Labai nustebino, kad kaimas yra labai tuščias, gyvena vos keliolika žmonių. Pastebėjau kelis paauglius, kelis vaikus, keletą žmonių, su kuriais susipažinome. Kartais atplaukdavo su baidarėmis, bet šiaip ten yra labai tuščia. Būtent todėl filme nėra daug masinių scenų, antro plano personažų.
Taip yra realybėje – išeini, o ten taip tuščia. Gali pereiti per visą Rudnią ir nesutikti nė vieno žmogaus. Man tai yra labai keista, niekada nemaniau, kad taip gali būti vidury Lietuvos.
- Kokias aktualijas stengėtės atspindėti?
- Kas ką pastebės, taip bus gerai. Vienaip žiūri vienas žmogus, kitas kitaip. Vienas gal pastebės, kiti gal išvis nieko.
- Trūko dramos?
- Žemaitė yra labai įvairiapusiška rašytoja, tad tie, kurie manys, kad trūksta dramos, nebus skaitę daug jos kūrybos – ji turi daug komiškų kūrinių. Ji gi nėra Šatrijos ragana ar Lazdynų pelėda.
- Pažintis su rašytoja prasidėjo anksčiau ar gavus režisieriaus poziciją?
- Ji yra klasika. Aš ją skaičiau mokykloje, ir dar dabar paskaitau.
Aš esu rašytojas, tad man nežinoti jos kūrybos būtų gėda. Žemaitės kūryba yra labai specifška, sodri ir įdomi kalba. Ji, tiesą sakant, labai puiki rašytoja. Man pačiam būtų keista, jei jos nebūčiau perskaitęs.
- Dar keistesnis klausimas: kaip manote, ar jai būtų patikusi tokia ekranizacija?
- Velnias ją žino. Ji buvo gyvas žmogus. Šiaip kažkada skaičiau muzikanto interviu, kuris sako: „Kodėl jūs manote, kad elektronika blogai? Aš manau, kad, jei Mocartas gyventų dabar, tai jis irgi rinktųsi tokia sritį, nedirbtų su orkestru, dirigentais“. Nežinau, niekas negali pasakyti.
Negarantuoju, kad Mocartas būtų elektroninės muzikos kūrėjas, bet nemanau, kad ir Žemaitė būtų davatka, kuri labai jaudintųsi dėl to, kas parodyta pas mus kine.
- Buvo daug iššūkių?
- Iššūkiu tapo vienas kadras, kuris paliktas vos ne specialiai. Scenoje groja žmogus akordeonu, o skraido daugybė daugybė mašalų. Saulė gražiai šviečia, tad jie labai gerai matosi. Ir reikia pasakyti, kad mašalai, uodai būdavo visada.
Ypač sunku buvo atlikti naktinę kapinių sceną – nebuvo įmanoma daryti dublių, nes aktoriai nebegalėjo išstovėti, kaip juos kandžiojo. Taip, mašalai tikrai buvo siaubingi.
- Kitas išbandymas galėjo būti bandymas suvaldyti aktorius...
- Kaip juos suvaldyti? Nemanau, kad režisieriui, kuris dirba su profesionalais aktoriais, yra sunku suvaldyti aktorius.
- Paklusnūs?
- Pabandytų jie būti nepaklusnūs.
