Vietoje muilo – kempinė ir šiltas vanduo, vietoje skalbiamosios mašinos – drabužių pravėdinimas, o plaukams – tik organiniai preparatai. Lenkijoje vyksta tikra revoliucija higienos srityje, kurios vėliavose įrašytas lozungas „Rečiau prausies – ilgiau gyvensi“, rašo „Przekroj“.
„Šiuolaikinio amerikiečių viduriniosios klasės atstovo supratimu pakankama higiena yra kasdieninis prausimasis po dušu ir pasipurškimas dezodorantu“, - rašo Katherine Ashenburg savo knygoje „Purvo istorija“. Kanados žurnalistė, kuri savo tyrinėjime apžvelgia pokyčius higienos srityje amžių bėgyje, primena: „XVII amžiaus prancūzų aristokratas apsiribojo kasdieniniu drobinių marškinių pasikeitimu ir rankų plovimu, saugodamas likusias kūno dalis nuo kontakto su vandeniu ar muilu. Romietis I mūsų eros amžiuje higienos procedūroms skirdavo mažiausiai dvi valandas: jis pliuškendavosi ir vanodavosi skirtingų temperatūrų vandenyje, gremždavo kūną metaliniu gremžtuku, o pabaigoje jį įtrindavo alyvuogių aliejumi. Mūsų supratimas apie švarą kur kas labiau susijęs ne su mūsų uosle ar regėjimu, o su mąstymo būdu“.
Iš tikrųjų, požiūrį lemia įprotis. Dar prieš 100 metų niekas negalėjo nė įsivaizduoti tris paras odą nuo prakaitavimo saugančių rutulinių antiperspirantų, nenuplaunamų plaukų balzamų arba miltelių, išimančių bet kokias dėmes šaltame vandenyje. Dabar buitinės chemijos prekių lentynos lūžta nuo jų gausos, o asortimentas gali išvesti iš proto.Ypač, jei mes tikėsime gamintojų pažadais. Higienos priemonės šiandien tarnauja ne šiaip sau švaros palaikymui, bet ir padeda susipažinti su priešingos lyties atstovais, suprasti savo emocijas arba žada rojaus malonumus. Bent jau taip teigiama reklamose. Gamintojai lenktyniauja išradingumo srityje, paversdami paprastą muilą seksualinės laisvės, prabangos ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei simboliu. Nenuostabu, kad šių lenktynių, renkantis dantų šepetėlius, fone atsirado grupė žmonių, kurie griežtai pareiškė: „užteks“. Galų gale, jeigu mūsų mamų ir senelių pilnai laimei pakako ūkiško muilo, tai kam mums reikia kažko daugiau?
Prieš muilą
Prieš keletą metų Ania atsisakė įvairiaspalvių gelių, pasirinkdama paprastą muilo gabalą. „Man patiko kvepiančios ir putojančios priemonės, kol nesužinojau jų sudėties. Mane pribloškė parabenų ir sulfatų koncentracija jose. Žinoma, jas panaudojus oda atrodo glotni ir maloniai kvepia, bet tai trunka neilgai: po poros valandų ji vėl tampa sausa ir dehidratuota, - pasakoja Ania. – Dabar aš atsargiai naudoju net paprastą muilą. Mano prausimosi pagrindas – tai karštas vanduo ir kempinė. Aš išmuilinu tik tas kūno vietas, kurios man atrodo nešvarios. Nuo to laiko, kai aš atsisakiau parfumuotų gelių ir pilingo (odos šveitimo – Balsas.lt), mano oda pasijuto žymiai geriau“.
Ania ne vienintelė, kuri taip galvoja. Apriboti vaikų prausimą jau ne pirmus metus siūlo akušeriai, raginantys tėvus nepersistengti maudant vaikus. „Kažkada kasdieninis kūdikių maudymas po valandą buvo laikomas būtinu ritualu, dabar šios idėjos pamažu atsisakoma“, - sako Ula Dubel iš „Gimdymo mokyklos Inflancka gatvėje“ Varšuvoje (Szkola rodzenia na Inflanckiej“). „Vis daugiau vaikų kenčia nuo alergijų, ir ilgas mirkimas vandenyje jiems ne į naudą. Analogiška situacija su cheminėmis priemonėmis: dar neseniai karaliavo kremų ir pabarstų kultas, o motinos po deficito dešimtmečių su malonumu pirko „pampersus“, suvilgytas servetėles ir aliejus, kuriais be saiko įtrindavo kūdikius. Dabar mes įspėjame tėvus nepriiminėti greitų sprendimų ir raginame juos grįžti prie patikrintų metodų: visiškai pakanka flanelinių vystyklų, vandenyje suvilgytos vatos ir muilo. Jeigu mes norime panaudoti specialiąsias priemones, reikia rinktis tik tas, kurios specialiai skirtos švelniai kūdikių odai“, - aiškina U. Dubel.
Rečiau prausies – ilgiau gyvensi
„Katės prausimasis“ – ši frazė dažnai skamba penkerių metukų Stasiko motinos Joanos namuose. Jos sūnus, kaip katė, plauna ir valo tik atskiras kūno dalis: dantis, ausis ir rankas. Visa kita tik greitomis apiplaunama karštu vandeniu. „Prausimasis pas mus – ne kasdienė praktika, pakanka vieno karto per dvi savaites. Šiek tiek purvo ir laisvės – tą aš galiu leisti savo sūnui, - pasakoja Joana. – Sau aš taip pat dažnai rengiu dienas be prausimosi ir plovimo. Ypač plaukų, kurie po ilgamečio šampūnų „du viename“ naudojimo nusipelno poilsio“.
Taktika, kurios laikosi Joana, tampa vis populiaresnė. Tarp moterų paplitęs įsitikinimas, kad dažnai plaunami plaukai greičiau susiriebaluoja. Bet ar šis įsitikinimas neprasilenkia su tiesa? Kaip aiškina trichologė Dominika Trocinska, ne labai daug: „Naudojant specialius preparatus, pritaikytus konkrečiam galvos odos tipui, plaukų plovimo dažnumas neturi įtakos plauko struktūrai. Tiktai nereikia kasyti odos nagais, o plauti plaukus atsargiai, trinant pirštų minkštimais. Deja, ne visi žmonės žino, kokio tipo jų plaukai ir kaip juos reikia prižiūrėti“.
Į įprastinėse parduotuvėse parduodamų preparatų sudėtį dažniausiai įeina agresyvūs galvos odai cheminiai junginiai, kurie pažeidžia apsauginį hidrolipidinį sluoksnį. Tokių preparatų naudojimas gali sukelti įvairiausių problemų, tarp kurių ir plaukų slinkimas. Todėl nesvarbu, kaip dažnai plaukai bus plaunami, svarbu nepakenkti jiems netinkamomis priemonėmis.
„Žinoma, plaukų priežiūra pareina nuo individualių poreikių. Jeigu mūsų darbas nereikalauja idealios šukuosenos, o galvos oda sveika, plaukus galima plauti rečiau. Naudojant gerą ekologišką šampūną mes nepastebėsime didelio skirtumo netgi praėjus keletui dienų po plovimo,- pasakoja trichologė.
Ekologinė beprotybė
Į revoliuciją higienos srityje įsiliejo „organinė kosmetika“, išsikovojanti šalyje vis didesnį populiarumą. Be muilo išgyventi sudėtinga, bet jeigu jau praustis, reikia pasirinkti gerą produktą. Internete pilna ekologiškos kosmetikos parduotuvių: jose galima rasti ne tik šampūnų, muilo, kremų, bet ir įvairiausių plovimo priemonių, netgi, kas įdomu, daugkartinio naudojimo įklotų. Pasirinkdami organinius gaminius mes atliekame gerą darbą ne tik gamtai, bet ir sau patiems. Natūrali kosmetika negadina odos ir naudojama ekonomiškiau, negu tradicinės priemonės.
Jau kurį laiką Anita naudoja juodųjų alyvuogių muilą, kuris pagal konsistenciją primena plastiliną. „Aš gavau jį dovanų ir iš pradžių labai abejojau. Mano oda probleminė, todėl įprastinės priemonės man netiko. Kada aš pirmą kartą paėmiau į rankas šį į kisielių panašų produktą, aš negalėjau patikėti, kad jis man galės pakeisti įprastinį muilą. Mano nuostabai jis putojo kaip pats geriausias gelis ir teigiamai veikė odą: po dušo ji nebebūna tokia perdžiūvusi, kaip anksčiau. Pasirodė, kad šis preparatas gali tapti puikia alternatyva: jis ne tik ekologiškas, bet ir puikiai veikia“, - pasakoja Anita.
Tai, kas pas mus atrodo naujovė, pasaulyje jau seniai žinima. Patricija daug laiko praleido JAV, kur ne vieną dešimtmetį didelę paklausą turi vienos firmos universalus ekologiškas skystas muilas. „Prisimenu, kaip aš nustebau, kada sužinojau, jog vieną ir tą pačią priemonę galima naudoti plaukams, odai, indams ir netgi grindims plauti. Sako, kad ja galima valyti dantis, bet aš nebandžiau“, - juokiasi mergina. Kaip mes benaudotume šį muilą, aišku viena: produktas biologiškai visiškai suyra, ir todėl su juo galima eksperimentuoti kiek širdis geidžia.
Šis kvapas mane kamuoja
Revoliucija higienos srityje neaplenkė ir skalbimo. Kaip paaiškėjo, nemalonus kvapas – gana reliatyvi sąvoka, o būdų jam pašalinti yra nesuskaičiuojama dаugybė, ir, skirtingai negu įsivaizduojama, jie neapsiriboja vandens ir muilo panaudojimu. Puikių skalbiamųjų mašinų ir miltelių, kurie išima nešvarumus netgi nenaudojant vandens, epochoje egzistuoja grupė žmonių, kurie vietoje skalbimo renkasi pravėdinimą.
Lukašas kolekcionuoja firminius džinsus. Jo spintoje susikaupė jau daugiau kaip šimtas porų: nė vienų džinsų jis nė karto neskalbė. „Aš perku džinsus, pasiūtus iš tankios stiprios džinsinės medžiagos. Bet koks kontaktas su vandeniu gadina šią medžiagą. Todėl aš jų neskalbiu, o jeigu atsiranda nemalonus kvapas – pravėdinu balkone. O jeigu tai pernelyg stiprus ir nemalonus kvapas, pavyzdžiui, nuo cigarečių, iš pradžių aš padžiaunu kelnes dienai ant radiatoriaus, o paskui palaikau šaltyje. Kai kada aš laikau džinsus šaldiklyje: jis puikiai iššaldo erkutes-saprofitus“, - pasakoja Lukašas.
Lukašo metodika atrodo nelabai higieniška, tačiau ją rekomenduoja naudoti gamintojai. „Tiesa yra ta, kad kiekvienas skalbimas ardo audinio struktūrą. Jeigu tai audinys su elastano ar kito dirbtinio pluošto priedais, labai jaudintis nereikėtų, - sako firminių džinsų Hilary Prince parduotuvės darbuotoja Veronika Kirchner. – Tačiau tikras džinsinis audinys reikalauja ypatingos priežiūros. Jeigu mes, vis dėlto, nuspręsime džinsus skalbti, tai tik šaltu vandeniu, be detergentų, nenugręžiant ir būtinai išvertus į blogąją pusę. Asmeniškai aš džinsų skalbti nepatariu. Atskiras išsitepusias vietas galima išvalyti, naudojant specialias sauso valymo priemones“.
Skalbimo gudrybės – tai motinų sfera. Jos kaip niekas kitas susitvarko su dėmėmis. Jau keletą metų didelį pasisekimą Lenkijoje turi indiški muilo riešutai, kuriuos galima naudoti vietoje miltelių. Jie išpopuliarėjo dėl savo ekologiškumo ir naudojimo ekonomiškumo.
Skalbimo reikaluose gali pagelbėti ir saulė. Agata prisipažįsta, kad morkų sultimis išteptus vaikiškus drabužius ji palieka saulėje. „Aš išmėginau įvairiausius dėmių išėmiklius, bet viskas buvo veltui. Tada aš nusprendžiau paklausyti senelės patarimo ir, pamirkiusi drabužius šaltame vandenyje patiesiau saulės atokaitoje. Dėmės ir karto pranyko“, - džiaugiasi Agata. Gaila tik, kad mūsų platumose tokį metodą galima taikyti tik porą mėnesių metuose.
Gyvybiškai svarbus purvas
Vis daugiau lenkų sąmoningai atsisako naudoti muilą arba tradicines higienos procedūras, vengdami plovimo priemonių ne iš tingumo, o todėl, kad еkologiškas plovimas pamažu tampa jų gyvenimo būdu. Tokia, vis labiau į madą ateinanti filosofija, ne visada derinasi su sveikata. Dermatologai perspėja, kad be muilo, nepaisant didelio mūsų nepasitikėjimo cheminėmis priemonėmis, apsieiti negalima. „Per dieną mūsų kūnas kontaktuoja su įvairiomis bakterijomis, virusais, kurie gali tapti sunkių susirgimų priežastimi, - aiškina dermatologė Justyna Sicińska. – Norint jų atsikratyti, nepakanka plauti atskiras vietas arba greitomis apsiplauti vandeniu. Žinoma, tai nereiškia, kad reikia apsilieti įvairiais preparatais: juos reikia naudoti protingai, sumažinti jų dozę toms kūno dalims, kurios neturi kontakto su aplinka. Naudojant atitinkamas kosmetikos priemones sumažėja susirgimų rizika ir geriau drėkinama oda“.
O kurioje barikadų pusėje esate jūs?
