Dar prieš mažiau nei metus, kaip ir daugelis merginų, klausiausi Omertos kūrinio „Alibi“ ir begalę kartų atsukinėjau atgal, dainavau, niūniavau. Kažkaip „užkabino“ priedainis. Šiandien klausau naujų dainų ir jau visus tuos žodžius priimu sau, tarsi tai būtų mano parašyta. Atvirumo, nuoširdumo sau ir kitiems – štai ko netrūksta Omertai.
Pavargęs nuo darbų studijoje ruošiant netrukus pasirodysiantį pirmąjį Lietuvoje dvigubą albumą, reperis sutiko atsakyti į kelis smalsios gerbėjos klausimus.
Kada repas atkeliavo į tavo gyvenimą?
Repu ir visa hiphopo kultūra pradėjau domėtis visiškai atsitiktinai. 1997 metais į mano rankas pakliuvo keletas repo kasečių. Tai buvo stiprūs albumai, stiprios asmenybės ir jie siuntė stiprias žinutes, gal dėl to mane tai labai giliai įtraukė ir laiko iki šiol.
Ar vaikystėje rimuodavai, rašydavai eiles?
Vaikystėje aš daugiau rašydavau detektyvinius apsakymus ir piešdavau komiksus, bet tėvo netektis, norom nenorom, mane privertė nemažai galvoti apie egzistenciją. Taip gimė pirmieji eilėraščiai. Vėliau, kai pradėjau domėtis hip hopo kultūra viskas stojo į savo vietas ir būtent čia aš galėjau save realizuoti.
Koks buvai mokykloje – vadeiva ar menininkas?
Sakyčiau, nei tas nei tas. Aš buvau ir iki šiol esu stebėtojas. O mokyklos laikais, jeigu atvirai, aš buvau uždaroko būdo ir niekas net nežinojo, kad kažką kuriu ir rašau. Išversti save kaip pirštinę nėra lengva, tas ilgą laiką mane stabdė. Dabar viskas kitaip, aš tą ribą peržengiau ir man labai lengva save realizuoti ir išreikšti.
Kuris tavo paties kūrinys tau labiausiai patinka ir kas įkvėpė jį parašyti?
Vakar, prieš albumo masteringą, dariau jo perklausą ir supratau, kad man visi kūriniai vienaip ar kitaip svarbūs, su kažkuo asocijuojasi ir kažką primena. Dainą „Tikiu” aš parašiau ir įrašiau praėjus dviems savaitėms po dukros gimimo, todėl ji man sukelia labai daug šiltų jausmų. Naujausias singlas „Tu gali!” gimė tuo momentu, kai jaučiausi išties labai pavargęs ir nusivylęs dėl daugelio man atsakymų „ne“, „ne – mūsų tai nedomina“, „ne – gal būt kada nors, kitą kartą“ ir t.t. O albumo leidyba, ypač tokio masyvaus, reikalauja labai daug laiko, jėgų ir pastangų.
Kas labiausiai tave erzina žmonėse?
Labai nepatinka žmonės, kurie turi nepagrįstai perdėtą savivertę, yra nepunktualūs ir nedalykiški. O labiausiai nemėgstu veidmainių ir aš tą pasakau visiems į akis, gal todėl mano draugų ratas yra labai siauras.
O koks pats esi? Kaip reaguoji į kritiką?
Aš esu pilnas priešingybių ir ne esu paviršutiniškas, todėl man net save būtų labai sunku apibūdinti. O, kalbant apie kritiką, aš pats sau esu pats didžiausias kritikas, todėl galbūt ir kitiems keliu labai didelius reikalavimus, bet labai vertinu objektyvią ir konstruktyvią kritiką ar pastebėjimus. Tai veda prie dialogo ir neretai priveda prie teigiamo vieno ar kito dalyko suvokimo.
Esi kada „užsirovęs“ įžeidžiančiu tekstu?
Niekada!
Kodėl susikūrei Omertos slapyvardį?
Jei atmetus tai, kokioje aplinkoje gimė ir yra vartojamas šis terminas, man jis simbolizuoja visą žmogaus vertybinį, dvasinį ir moralinį pamatą.
Ar dalyvautum realybės šou/projekte?
Realybės šou tikrai nedalyvaučiau, bet kokiame nors rimtame ir socialinio konteksto projekte, manau, neatsisakyčiau sudalyvauti.
Kurį ne repo atlikėją Lietuvoje palaikai labiausiai?
Palaikau visus atlikėjus, kurie yra talentingi ir yra asmenybės tikrąja to žodžio prasme, aš tai labai vertinu ir nebūtinai man jų muzika turi patikti.
Kodėl sugalvojai leisti dvigubą albumą? Kiek dainų ten bus?
Prieš pusę metų manyje užgimė trumpalaikis sportinis pyktis, kuris galiausiai mane įkvėpė ir labai stipriai pastūmėjo dvigubo albumo link. Praeitų metų rudenį jau turėjau 19 dainų ir planavau Kalėdoms išleisti albumą, bet spontaniškai vienas po kito ėmė gimti nauji kūriniai, tad teko atidėti leidybą, tam, kad vėliau galėčiau išleisti dvigubą albumą. O jame bus beveik 40 dainų. Keleto kūrinių nutariau išvis netalpinti, galbūt atsimes dar keletas, bet kol kas tai tik pasvarstymai.
Tai milžiniškas darbas, pareikalavęs iš manęs siaubingai daug laiko, jėgų ir pastangų. Bet svarbiausia tai, jog aš sau įrodžiau, kad galiu, kad įveikiau tai. Aišku,visada yra skeptikų ir piktų kritikų, kurie rėks, kad svarbiausia kokybė, o ne kiekybė. Tokiems iš karto galiu atsikirsti – kokybė šiame albume ir yra esminis dalykas.
Kada ir kur žadi albumą pristatyti?
Tiesa pasakius, dar negalvojau apie albumo pristatymą, nes nenorėjau tuo savęs apkrauti, bet albumą kažkur kažkaip pristatyti jį tikrai reikės.
Ar jau turi idėjų ateičiai?
O, idėjų labai daug. Pora savaitėlių pailsėsiu nuo visko ir vėl kibsiu į darbus, planų labai daug ir juos visus pasistengsiu įgyvendinti. Tikiu, aš galiu!
Ką veiksi tas kelias savaites?
Visų pirma, pasistengsiu pamiegoti ilgiau, nei šešias valandas per parą ir daugiau laiko praleisti su šeima. O šiaip labai noriu pabaigti skaityti vieną knygą ir spėti peržiūrėti bent keletą „Shameless“ sezonų.
