Ar kūrinio „Išgama“ tekstas paremtas tikrais išgyvenimais?
99 procentai mano muzikos paremta išgyvenimais. Sunku kurti būnant laimingu. Kartais net baisu, kad nesusitvarkytų tas mano gyvenimas. Tuomet, turbūt, tektų palikt muziką. Juokas juokais, bet kūryba liejasi laisvai tada, kai esi „alkanas“.
"Išgama" išvis neturi įvykio. Neturi ir istorijos. Tai kūrinys apie du neapčiuopiamus ir neįvardijamus objektus, kurie dėl tokių pačių priežasčių vienas prie kito kurti ir nebylūs. Arba tai dar gali būti šizofreniko paistalai. Nežinau, bet čia tikrai ne apie meilę. Bent jau ne tokią, kokią formuoja visuomenė.
Ar tau pažįstamas skausmas, nusivylimas meile, merginomis?
Ar nusivyliau merginomis? Lygiai taip pat, kaip išgirdus nepatinkančią dainą galima nusivilti visa muzika. Tai būtų kvaila. Jeigu tave kažkada kažkas išdūrė, reiškia buvai to vertas.
Ne paslaptis, jog repo muzikos atstovai dažnai tapatinami su negatyviomis priklausomybėmis. Ar tavo gyvenime būta narkotikų, alkoholio?
Gyvename laikais, kai visi žino, kas yra alkoholis ir narkotikai. Aš – ne išimtis. Tačiau, kaip bebūtų keista, tie bičiuliai, kurie po koncertų bent po kelis kartus prieina su pasiūlymu sutraukti marihuanos suktinę sulaukia neigiamo atsakymo. Nerūkau žolės.
Ar scena yra ta vieta, kurioje išlaisvini savo asmenybę, išrėki susikaupusius jausmus klausytojams?
Nemanau, kad išrėkiu save publikai. "Lilas" yra šiokia tokia kaukė. Arba, tiksliau, tai ta asmenybės pusė, kuri kasdienybėje yra nepatogi. Gyvenime esu kur kas santūresnis, ramesnis ir net nesikeikiu. Tos dvi pusės, pavadinkim jas Konstantinas ir "Lilas", sukuria tam tikrą harmoniją gyvenime. O kas gali būt svarbiau ir geriau už harmoniją?
Ar muzika yra tai, kuo užsiimti norėtum visą gyvenimą?
Manau, kad muzika yra tai, nuo ko man pabėgti jau nepavyks. Nežinau kiek dar laiko pats staipysiuos ant scenos, bet kad dirbsiu viena ar kita forma su muzika susijusius darbus esu beveik įsitikinęs. Bent jau norėčiau būti įsitikinęs.
Kaip manai, ar įmanoma Lietuvoje išgyventi iš muzikuojant uždirbamų pinigų?
Tikrai įmanoma, jeigu tik esi vertas ir to nori. Menuose kaip ir sporte atlyginimai labai skirtingi. Vienas gali uždirbti 200 lt per savaitę, kitas važinėt su Porsche Cayenne.
Asmeniškai man nepatiktų "išgyventi iš muzikuojant uždirbamų pinigų". Tokiu atveju mano kūryba būtų įpareigota mane išmaitinti. O tai nėra ta laisvė apie kurią svajojau.
Ką manai apie populiariąją Lietuvišką muziką?
Anksčiau maniau daug, dabar stengiuosi nemanyti nieko. Man tik labai keista, kodėl, pavyzdžiui, pusfabrikačių pašildytojų niekas nevadina virėjais, o juos vadina muzikantais? Šnekant apie mergaičių pupyčių grupes, tai kam sau meluoti, jos per muziką pardavinėja savo kūną. Bet kodėl visos vien tik per muziką? Ar nebūtų pelningiau atidaryti kirpyklą ir kirpti pasipuošus tais pačiais sceniniais apdarais? Plius, garantuoju, kerpa jos tikrai geriau nei dainuoja. Visas "šalčiūčių", pupyčių populiarumas yra tik iliuzija. Lengviausia ranka pasiekiama pornografija. Durne, tu nesi įdomi, žiūrėdami į tave tiesiog masturbuojasi keturiolikmečiai.
