Aplink televizijos projektų dalyvį be perstojo lakstė ilgakasė šešiametė dukra Riana. Mergaitė drąsiai pozavo apsiavusi gerokai per didelius aukštakulnius, sakė: „Aš dar nepratusi su tokiais vaikščioti...“ ir tikino pasiilgstanti tėčio. Anot jos, šis triūsia tiek, kad jiedu beveik nesimato. R. Žiogo užsakymų sąrašai pilni. Dažniausi renginiai vasarą – vestuvės ir abiturientų vakarėliai.
- Kada nutinka daugiau kurioziškų situacijų – per vestuves ar abiturientų šventes? – pasiteirauju pašnekovo.
- Vienareikšmiškai – abiturientų. Jie dar ne tokie patyrę, todėl gana sunkiai reguliuoja alkoholio srautus. O per šį velnio gėrimą daugiausiai nelaimių ir nutinka. Kuo labiau tėveliai juos riboja, tuo greičiau jie pasigeria didesnėse šventėse, tuo daugiau prisidirba.
Žinoma, vestuvėse taip pat neapsieinama be nuotykių. Prieš kelias savaites teko susidurti su tradiciniais vestuvių muzikantais. Į mūsų organizuojamas vestuves atvyko duetas, ėmė dėliotis instrumentus, iš automobilio traukti kalades, kirvius, lėles. Na, visą atributiką skirtą tradicinėms jaunavedžių užduotims parengti. Manėme, kad, greičiausiai, juos pakvietė tėvai, nes jaunimo tarpe tokio formato muzikantai jau nebepopuliarūs. Pasirodo, niekas ir šių nebuvo užsakę. Viskas baigėsi tuo, kad 22 valandą jie susipakavo daiktus ir išvažiavo.
- O kas vestuvėse dabar paprastai atsakingi už muziką?
- Šventės organizatoriai kviečia didžėjus, atlikėjus. Tradiciniai vestuvių muzikantai – mirštanti era.
- Kuriems Lietuvos atlikėjams tenka koncertuoti vestuvėse?
- Egidijui Sipavičiui, „Vairui“, „Patruliams“, „16 herzų“, „Old city band“, „Tabasco“, „Tequilla“. Na visiems ties, kurie groja gyvai. Numeris vienas Lietuvoje – „Rondo“. Jų dainos pažįstamos visiems, net jaunimui.
- Ar tenka organizuoti vakarėlius be jokio alkoholio?
- Tenka. Galima sakyti, kad tai jau virsta tendencija. Bet... tokie vakarėliai nebūna linksmi. Pavyzdžiui, aš visai nevartoju alkoholio. Tačiau jei tu negeri, nereiškia, kad tavo vakarėlyje susirinkę žmonės irgi turi pamiršti apie svaigalus. Kvailai atrodo, kuomet svečiai paslapčia iš rankinių traukiasi butelius. Kam riboti? Kunigai ir tie alaus išgeria.
- Kaip sugebate neišgėręs tapti vakarėlio siela?
- Pamenu, TV3 projekto „Šok su manimi“ dūzgėse aplinkiniai manęs nesiliovė klausinėję – „Žiogai, ką gėrei?“ Laksčiau ir šokau kaip pašėlęs, todėl visi manė, kad prisigėriau. Jie nesuprato manęs, o aš nesuprantu, kaip galima linksmintis išgėrus, nes niekuomet nesu ragavęs alkoholio.
- Sunku patikėti, kad žmogus, kuris rengia puikius vakarėlius, niekuomet nėra svaiginęsis...
- Na taip, šiame versle aš jau dešimt metų. Pradėjau nuo duonos degustacijų. Stovėdavau prie nedidelio prekystalio ir ragindavau praeivius paragauti. Dirbdavau tris valandas už kurias man sumokėdavo po dvidešimt litų.
- Kaip jautėtės dirbdamas tokį darbą?
- Nesiskųsdavau. Nebuvau išpuikęs. Vėliau, gavęs pasiūlymą pravesti pirmą savo renginį, nesugebėjau įvardinti normalios užmokesčio sumos. Paprašiau penkiasdešimties litų ir paklausiau, ar ne per daug. Sulaukiau iškirtinės reakcijos... Viskas baigėsi tuo, kad organizatorius man sumokėjo šimtą penkiasdešimt litų ir liepė kitą kartą reikalauti ne mažiau dviejų šimtų penkiasdešimt. Tai, galima sakyti, pradėjau nuo penkiasdešimties, o per kelis mėnesius šoktelėjau iki dešimteriopai didesnės sumos.
- Darbas yra maloniausia veikla jums?
- Taip, darau tai, ką noriu daryti. Įsisukęs į šį verslą negali pabėgti. Pažinčių vis daugiau, užsakymų taip pat... Tiesa, darbas dvidešimt keturias valandas per parą padaro ne kokią įtaką išvaizdai. Štai ir plaukų ne kažką belikę, ir raukšlių daugiau.
- „Jokių vestuvių iki trisdešimties, kursiu savo verslą, statysiu pamatus. O po to pirksiu namą šiltuose kraštuose ir ilsėsiuos...“ – ši tema pastaruoju metu vyrų tarpe itin populiari...
- Taip (kvatoja), apie tai ir aš buvau susimąstęs. Tuomet ir verslas gerai ėjosi, ir darbuotojų turėjau. Viskas neblogai sekėsi ir kuriam laikui ryžausi atsisakyti renginių vedimo. Ištvėriau lygiai tris mėnesius. Turiu ligą – esu narcizas. Man reikia dėmesio, plojimų, noriu būti įvertintas. Dievas davė talentą, kurio trūks plyš negaliu slėpti. Jei ne iškalbos dovana – bučiau sunkvežimio vairuotojas (labai mėgstu vairuoti).
