Renata Norvilė paprastai gimtadienius sutinka ramiai ir be pompastikos – taip ir šiemet.
„Skambių ir trankų gimtadienių aš niekada nemėgau. Visada švenčiu mažame artimųjų rate, dažniausiai gimtadieniai vyksta mūsų sodybėlėje. Šiais metais irgi švęsime sodyboje, prisiminimus kursime artimiausių žmonių rate“, – šypsosi moteris.
Sodyboje Zarasų krašte ji su vyru Deividu ir trimis vaikais praleidžia didžiąją dalį savo laiko, kartas nuo karto grįždami į namus Vilniuje. Tačiau kaip sako pašnekovė, net žiemą sostinėje jie buvo reti svečiai, tad nenuostabu, kad vasarą sodyba tampa pagrindiniais namais.
„Kadangi mūsų sodybėlės yra visai šalia viena kitos, tai visai nesudėtinga važinėti – jas skiria vos keli kilometrai. Aišku, kitas reikalas į Vilnių, į namus važiuoti. Be abejo, jei būnam čia, nuvažiuojame ir į kitą sodybą pasidarbuoti, nes ten kol kas tik tvarkome aplinką – gyventi ten dar nelabai išeitų. Viską tikrai spėjam“, – pasakoja moteris.
Kadangi Zarasai yra puikiai žinomi dėl savo ežerų gausos, pati pašnekovė teigia, kad čia atvažiuoti jai su šeima yra tikras poilsis.
„Mes visada važiuojame čia pailsėti nuo darbų ir rutinos, kai tik turime laisvą minutę ir dieną. Stengiamės rasti daugiau laisvo laiko, kad galėtume čia pabūti, pailsėti ir taip pat pasimaudyti tvenkiniuose. Kartais vyrai nori juk ir pažvejoti, o mes – pasideginti. Jei tai būna žiema, tai ir žiemą skuodame čia paslidinėti, su rogutėmis nuo kalno pavažinėti“, – tikina Renata.
„Mūsų darbas toks, kad mes galime savo laisvą laiką labai lanksčiai dėliotis. Tad jei žmonės vidury savaitės paprastai dirba, mes galime ir tuo metu poilsiauti, atostogauti, o kai visi atostogauja, mes dirbam, – juokiasi. – Taip kad viską tikrai galima suderinti, kadangi ir tie vaikai neina į mokyklą, turi žymiai daugiau laisvo laiko. Mes galime sau leisti išvažiuoti atostogų ir pirmadienį, ir antradienį, o savaitgalį grįžti į darbus.“
Dovanoti labiau mėgsta pati
Jau daugelį kartų pati Renata yra sakiusi, kad visada smagu, jei esi kito žmogaus šypsenos ant veido priežastis. Todėl kaip teigia ji pati, net ir gimtadienio proga jai labiau patinka ne gauti siurprizus bei dovanas, o jas dovanoti kitiems.
„Kažkodėl tokia aš esu, matyt kukli esu savo atžvilgiu. Bet be abejo, man tikrai malonu jei man atneša ir lauko gėlių ir taip pasveikina, malonu, kai vaikai savo rankytėm nupiešia piešinį ar galų gale tiesiog sudainuoja „Su gimtadieniu“. Tai man geriau, nei grandiozinės, didžiulės šventės ar siurprizai. Man labai patinka tokie žemiški dalykai“, – neslepia ji.
Užsiminus apie geriausias gimtadienio dovanas ji su šypsena veide prisimena vieną nuotaikingiausią gimtadienį. 42-ojo gimtadienio proga vyras Deivis jai surengė tokią staigmeną, kurios turbūt niekada nepavyks pamiršti:
„Oi, buvo vienas gimtadienis, kuris labai įsiminė. Čia buvo kai mane vyras veždamas į vandens parką gimtadienio proga nusivežė į Prancūziją, Paryžių. Nieko nežinojau apie tai, bet atsidūriau ne ten, kur planavau. Pamenu, kad išvažiavau tada su šlepetėm ir pliažine suknele.“
„Čia toks poštas buvo, mane iš vėžių išmušti ir kažkuo išgąsdinti labai sudėtinga. Be abejo, ar tai Latvijos vandens parkas, ar tai sodyba prie tvenkinio – man tai visada bus puikus siurprizas. Gal aš esu iš tų parastesnių, žemiškesnių žmonių, kurie nei laukia, nei tikisi kažko. Maniškiai žino, kad aš mėgstu paprastus dalykus ir paprastas staigmenas ir mane galima sujaudinti tiesiog smulkmenomis“, – šypsosi ji.
Moteris atvira – gimtadieniui sau ir linkėjimų, ir tikslų neturi daug. Juk ir vieno pakanka.
„Neapsikraunu galvos kažkokiais tikslais. Man svarbiausia, kad mano šeimos nariai būtų sveiki, o visa kita yra įgyvendinama. Jei turi sveikatos, tai tikrai gali kalnus nuversti. Nes be sveikatos gali sau prisiplanuoti grandiozinių planų, bet jei blogai jautiesi, visiškai nerūpi niekas“, – dalijasi R. Norvilė.
„Kaifuoju nuo to, ką darau“
Kadangi scena jau nebe pagrindinis Norvilų darbas, gyvenime jie griebiasi papildomų veiklų. Pati Renata jau kurį laiką iš epoksidinės dervos išlieja tikrus meno kūrinius – laikrodžius, kuriuos vėliau pardavinėja. Nors ir scenoje ją visi įpratę matyti elegantiškas drabužiais, su aukštakulniais ir makiažu, kartais sunku patikėti, jog moteris gali taip lengvai valdyti vyrams būdingą prietaisą.
Šiandien Renata jau iš to pasidarė smulkutį verslą ir parduoda savo kūrinius.
„Mano asmeniniuose darbuose ir kūryboje man įkvėpimas gali ateiti kiekvieną dieną, bet kada. Man nereikia kažkokių ypatingų įvykių, kad kažkas svarbaus nutiktų. Aš tiesiog kaifuoju nuo to, ką darau, – šypteli pašnekovė. – Gal kai kuriems reikia labai ilgai laukti, kol ateis tas įkvėpimas, o man tiesiog gera nuo to, ką aš darau ir dėl to nereikia savęs prievartauti.“
O jei atsibosta kūryba ir menas – moteris visada turi savo kampelį.
„Aš galiu sau leisti laisvą laiką ir jį pasidėlioti pati. Jei aš neturiu kūrybai nuotaikos, tai aš tą dieną nieko ir nedarysiu. Be to, jei nuotaikos nėra, tai ir pats kūrinys nesigauna gražus ar įdomus. Menininkams, kurie rašo kūrinius, gal ir reikia tos kančios ar kažko panašaus, o man – ne. Turi būti gera nuotaika, kad aš eičiau dirbti. Per kančias tikrai nenoriu eiti dirbti nieko ir stengiuosi atrasti laiką, kai man gera, malonu ir kai yra noras“, – tikina atlikėja.
