Į gimtąjį miestą trumpam grįžęs dainininkas interviu sutiko duoti tik po to, kai pabendravo su jo išsiilgusiais gerbėjais.
Su Radži susitikome iš karto po jo koncerto Panevėžio publikai. Prieš maždaug šešerius metus visoje Lietuvoje išpopuliarėjęs panevėžietis itin charizmatiškas ir įtaigus ne tik scenoje. Net praleidęs ant jos pusantros valandos, buvo toks pat paprastas ir malonus: sveikinosi su visais, atėjusiais paklausyti jo dainų, mielai fotografavosi, dalijo autografus.
Visai čia pat, apie susirinkusiųjų kojas, ratus suko ir jo augintinis – kinų koduotasis šuo Baronas.
„Paskubėkime, neturiu labai daug laiko“, – apgailestavo Radži, turėjęs dar tą patį vakarą grįžti į Vilnių. Ir nors pokalbis neužtruko, buvo nuoširdus ir atviras.
Dabar sostinėje gyvenantis ir dirbantis dainininkas neslepia į Panevėžį užsukantis retai, nors dainuoti jam maloniausia mieste, kuriame užaugo. Ir šį sykį vaikinas po koncerto ranką spaudė ne vienam pažįstamam, netoli scenos sėdėjo ir jo globėja Vida Minevičienė.
„Į Panevėžį retai grįžtu, nes visas mano darbas sukoncentruotas Vilniuje“, – skėsteli rankomis Radži ir sako, jog paties įsigytų ir ponios Vidos jaukiai įrengtų namų Panevėžyje duris praveria du tris kartus per mėnesį. Bet koncertuoti Panevėžyje niekada neatsisako: jam tai ypatingas malonumas. „Tai mano miestas, mano žmonės, kurie ploja atėję į mano koncertus. Man tai yra nuostabu“, – šypsosi atlikėjas.
Kol kas vienintelė
Ne tik gerbėjų, bet ir dailiosios lyties atstovių dėmesio nestokojantis 25 metų dainininkas tuo nesipuikuoja. Priešingai – tvirtina, jog kol kas svarbiausia moteris jo gyvenime yra jį užauginusi ir išauklėjusi globėja.
Panevėžyje gyvenanti ponia Vida ir šiandien rūpinasi juo tarsi vaiku. Radži ne kartą yra prisipažinęs, jog parvažiavęs iš sostinės dažniausiai skuba ne į savo, o į globėjos namus.
„Man pasisekė gyvenime“, – nė nemano neigti Radži. Gimęs kalėjime, augęs vaikų namuose, jis patyrė rūpestį ir meilę moters, kurios dėka dabar stovi scenoje. Ir šįkart Panevėžyje vykusio koncerto metu dainininkas mojavo salėje sėdinčiai poniai Vidai.
Jausmus ir širdies reikalus aptarinėti atsisakantis dainininkas, kalbėdamas apie „vienintelę ir svarbiausią“ moterį savo gyvenime, visiškai atviras.
„Aš mokausi iš savo globėjos, – sako Radži. – Ji man pataria daugelyje gyvenimo atvejų: kur patylėti, kur pašnekėti. Ji yra mano gyvenimo vedlys. Aš labai laimingas turėdamas tokį žmogų šalia. Ji žino apie mane viską.“
„Likimas nepajėgė manęs nuskriausti, – tiesiai ir paprastai taria vaikinas, nuo mažų dienų gyvenantis su muzika. – Muzika yra mano siela, o moteris – didžiausia mokytoja.“
Nors dar jaunas, scenoje Radži seniai nebe naujokas – į ją pakilęs, jaučiasi kaip žuvis vandenyje. O kur scena, ten, savaime suprantama, ir gerbėjai.
„Visokių tų gerbėjų yra, – greitakalbe beria Radži, neslepiantis, kad kai tik pradėjo karjerą, jų būrys buvo gausesnis. – Jų buvo ir bus, tol, kol aš dainuosiu. Yra gero norinčių, yra bloga darančių...“
Dažnai dėmesio centre atsiduriantis dainininkas nenori prisiminti nemalonių istorijų, nutikusių su gerbėjomis moterimis.
„Kai kurios jų kartais iš to garbinimo išprotėja, – gūžteli čigoniško kraujo atlikėjas. – Apie tai nenoriu kalbėti – noriu pamiršti visas nemalonias, skandalingas istorijas... Tačiau turiu ir labai gerų, ištikimų gerbėjų, ir taip yra visame pasaulyje. Aš tuo džiaugiuosi. Kol dainuoju, vadinasi, kažkam to reikia.“
Myli akimis
„Graži moteris visų pirma man graži vizualiai: pasidažiusi, ryški... Nebūtinai protinga – šitą klaidą lengvai galima ištaisyti!“ – nusijuokia dainininkas, prisiekinėjantis, jog moteris įsimyli pirmiausia akimis.
„Na, negali gi moteris būti visiškai kvaila, – toliau juokauja Radži. – Juk tokių, kurios elgtųsi ne taip, kaip visuomenėje priimta, paprasčiausiai gyvenime nėra. Jei žmogus neturi proto ir yra visiškai kvailas, jam yra skirtos tam tikros įstaigos. Taigi gyvenime labai kvailos moters paprasčiausiai negalėtum sutikti.“
Vis dėlto populiarus atlikėjas yra tvirtai apsisprendęs, kad jo moteris privalės būti graži. Šiandien taip madingas dirbtinis grožis jam atrodo normalus ir savaime suprantamas dalykas.
„Aš į tai žiūriu labai tolerantiškai, – gūžteli Radži. – Tai vyksta visame pasaulyje. Koks skirtumas – dirbtinis ar natūralus? Juk tai vis tiek yra grožis. Ir jei moteris nori kažką pataisyti, aš čia nematau nieko blogo. Tai yra moters apsisprendimas. Aš kaip vyras norėčiau, kad mano moteris atrodytų gražiai.“
„O va vyrui daryti tikrai nieko nereikia, – mano jis. – Moteris ir sensta anksčiau, nors ir gyvena ilgiau, todėl jos ir atrodyti turi gražiau nei vyrai. Vyras gražus ir be dažų.“
Griežtą ribą tarp moterų ir vyrų įvaizdžio nubrėžęs Radži vis dėlto pripažįsta: grožis, koks jis bebūtų, svarbus tiek moteriai, tiek vyrui.
Gražuolių dėmesio šildomas dainininkas tikina nefantazuojantis svajonių moters tema. „Nėra svajonių moters. Arba žmogų sutinki ir nefantazuoji, kokia ji galėtų būti, arba nesutinki. Gali prisifantazuoti daug! Gali numanyti, nujausti, kokios tu nori moters, bet negali sugalvoti. Tiesiog tu ją sutinki gyvenime arba ne“, – atvirai kalba Radži.
Bet, kaip netrukus paaiškėja, ne viską jis ketina atiduoti į likimo rankas.
„Moteris visada turi turėti savo užsiėmimą, – griežtai dėsto jaunas vyras. – Man neužtektų vien lovos reikalų ar pasisukinėjimo prie puodų. Tokios poros greitai išsiskiria. Mano draugai – normalūs, dirbantys jauni žmonės. Taigi natūralu, kad mergina dirba, turi savo pomėgius, ir tada tarp dviejų žmonių nebūna jokių nesutarimų!“
Gražios ir harmoningos draugystės pavyzdžius piešiantis dainininkas atsisako savo asmeninį gyvenimą tapatinti su žiniasklaidos jam sukurtu įvaizdžiu.
„Tai yra televizijos projektas, o gyvenimas – visai kas kita“, – patikina visus populiarumo reitingus šiuo metu mušančio televizijos projekto, kuriame jis renkasi sau žmoną, žvaigždė. Anot Radži, tai tik žaidimas.
„Projektas yra vienas dalykas, o mano asmeninis gyvenimas – kas kita, – pramogų pasaulio užkulisius praskleidžia dainininkas. – Tai visiškai skirtingas amplua. Tai yra šou, tai juk ne gyvenimas.“
Radži pabrėžia, kad televizijos formuojamas pigus moters įvaizdis jam yra nepriimtinas. „Besisiūlanti moteris yra pigi. Tai yra negerai, – sako. – Visą laiką buvo taip, kad partneris turi sumedžioti partnerę. Tai yra mano stilius ir aš to laikysiuosi. Man nepatinka, kai moteris veržiasi pati, – man tai neįdomu. Jei man moteris įdomi, aš pats noriu ją suvedžioti ir suvilioti. O kai merginos neturi jokios savigarbos, manęs tai visiškai nežavi.“
„Merginos, prieš eidamos į tokius šou, pačios turi suprasti, kur jos eina, – tiesiai kalba mėlynakis romas. – Jos juk pildo anketas, turi numanyti, kokioje situacijoje bus. Joms visos taisyklės išaiškinamos... Ne, nemanau, kad ten atėjusios panelės yra kitokios, jei jos pasirenka dalyvauti tokiuose projektuose. Galbūt jos siekia populiarumo, nori pradėti karjerą, išgarsėti. Jeigu merginai to reikia, tai ji ir eina. Bet gal normali panelė į tokį projektą ir neitų. Čia reikia jų paklausti.“
Ir dainuotų, ir vairuotų
„Galėčiau dirbti vairuotoju, – pasvajoja Radži paklaustas, kas atsitiktų, jeigu pragyventi iš muzikos staiga taptų neįmanoma. – Galėčiau vairuoti vilkikus, dirbti taksistu – man patinka važiuoti mašinoje.“
Netolimoje praeityje visokių nuotykių dėl šios silpnybės turėjęs vaikinas sako, kad tokia profesija jam labai patiktų. „Tu sėdi ir važiuoji! Suprantu, kad pavargsti, tačiau man tai labai įdomu. Juk važiuodamas, ypač į tolimus reisus, gali labai daug pamatyti, daug su kuo susipažinti. Tai yra malonumas ir daug prisiminimų lieka po tokių išvažiavimų. Puiku – juk bus ką vaikams ir anūkams papasakoti! – šypsosi nuoširdžiai. – O tai žmonės nugyvena gyvenimą ir neturi ką papasakoti savo vaikams.“
Vis dėlto šiandien Radži galvoja tik apie sceną.
„Dirbti vairuotoju galėčiau, bet tai turėtų būti po muzikos. Muzika yra mano siela, aš esu tam gimęs“, – sako jau daugiau nei penkmetį dainuojantis atlikėjas, kuriam svarbiausia nenuvilti savo gerbėjų, turėti klausytojų. Jo publika, neslepia Radži, yra viena iš priežasčių, kodėl jis taip rūpinasi asmeniniu įvaizdžiu. „Man svarbu, kad aš puikiai ir gražiai atrodyčiau. Kad nebūtų skandalų. Stengiuosi išlaikyti stabilumą scenoje ir savo gyvenime. Nenoriu skandalų... Aišku, nuo jų nė vienas neapsaugotas.“
Stabilumas – esminis kriterijus jaunojo atlikėjo kasdienybėje.
„Nes kai aš augau, šito jausmo labiausiai pasigesdavau, – atvirauja Radži. – Gerai, kad atsirado žmonės, kurie globojo mane ir įkvėpė man pasitikėjimo savimi. Šiandien tai aš turiu pratęsti pats. Tas stabilumas turi išlikti mano gyvenime.“
Emigruoti – dar ne išeitis
Tiesa, dabartinė ekonominė situacija šalyje stabilumo nesuteikia net ir žinomiems žmonėms.
„Aš matau, kad blogai visiems – ir paprastiems, ir meno žmonėms“, – daro išvadą dainininkas, bet sako pats kol kas apie emigraciją negalvojantis, tačiau tokios galimybės visiškai neatmetantis.
„Jei ir toliau bus tokia politika, mes turėsim išeiti ir palikti didžiąją sceną. Tokia padėtis, kokia yra dabar, yra labai prasta. Tiek mums, tiek paprastiems žmonėms yra blogai: negalim išgyventi iš to, ką darome. Aš, mano kolegos koncertuojame, tačiau iš to nepragyvename. Mes visi turim skaičiuoti savo pinigus ir pelną, kad galėtume išgyventi. Jeigu taip bus toliau, tai nežinau... Radži gali išvažiuoti. Pinigai labai daug ką reiškia.“
Atlikėjas neapsimetinėja: net jam surengti koncertus darosi vis sunkiau.
„Visą šou padaryti kainuoja labai daug pinigų. Atėjo toks laikas, kada gali dainuoti kiek nori, ant galvos stovėti gali, daugiau neuždirbsi“, – kalba Radži, pasak kurio, žmonėms ir nedidelė suma už koncerto bilietus jau nebeatrodo menka.
„Žmonių koncertuose gerokai sumažėjo – visi skaičiuoja pinigus. Juk penkiolika ir dvidešimt litų dažnam šiandien nemaži pinigai. Žmonės priversti skaičiuoti – žino, kad po koncerto ateina kita diena, o ji gali būti labai liūdna, jei kišenėje nė lito.“
„Gyvenimas visada viską sustato į vietas, – filosofiškai nutęsia Radži, neprarandantis vilties, kad viskas pasikeis, ir tik į gera, o kalbos apie emigraciją teliks kalbomis. – Mano svajonė ir mano siela yra muzika, aš to siekiu kiekvieną dieną. Tai mano užsiėmimas ir laisvalaikis – netgi negalėčiau pavadinti to darbu.“
Dainų repertuarą Radži renkasi pats iš to, ką jam siūlo tekstų kūrėjai, kompozitoriai.
„Man patinka tai, apie ką aš dainuoju, ką aš atlieku. Man smagu, kad randu kompozitorių, kurie gali man sukurti tekstus, turinčius prasmę. Man svarbu, kad žodžiai būtų prasmingi“, – pabrėžia jis.
Dainininkas sako, kad kiekvieną kartą scenoje dainuoja tarsi tai darytų paskutinį kartą.
„Visada galvoju: bus taip, kaip bus, – kiek dainuosiu, tiek. Bet tai jau tęsiasi šešerius metus“, – džiaugiasi atlikėjas, kuriam populiarumas nėra didžiausia jo siekiamybė.
„Nežinai, kaip gali būti, – koks permainingas gali būti gyvenimas, Radži sako patyręs savo kailiu. – Populiarumas dar ne viskas. Yra ir žmogaus asmeniniai išgyvenimai. Mano gyvenime taip pat gali įvykti permainų, dėl kurių gali baigtis muzikinė karjera. Tai nepriklauso vien tik nuo mūsų. Bet kiek dainuosiu, tiek: bus kažkas negerai, neįtiksiu žmonėms, – išvažiuosiu.“
Bilietą į sėkmę gyvenime gavęs dar būdamas labai jaunas atlikėjas mano, jog jo pasisekimo, besitęsiančio jau daugiau nei penkerius metus, paslaptis pirmiausia natūralumas.
„Svarbiausia būti savimi – tuomet viskas bus labai gerai, – tokia pažįstama greitakalbe išberia Radži. – Manau, kad publika visa tai puikiausiai jaučia. Mano laikas buvo, kai man buvo devyniolika metų, ir jei aš dar šiandien dainuoju, į mano koncertus renkasi žmonės, tai ir yra tikroji sėkmė. Aš dainuosiu, kol jie eis į mano koncertus. O jeigu nebeis, bus taip, kaip bus.“
Eglė GIKNIENĖ
