Vienų dievinamas, o kitų nemėgstamas dainininkas Radži laiko save aukščiausios kastos romu bei mano, jog Lietuvai reikia „popso“.
Dabar tikriausia esate labai užsiėmęs: ir studijuojate, ir dainuojate, ir šou dalyvaujate. Kaip visur suspėjate? (Radži įstojo į Panevėžio kolegiją, pramoginio dainavimo specialybę).
Mokslus dabar atkėliau iki rugsėjo pirmos, užsiimu tik muzikine veikla, nes pritrūko laiko. Bet mokytis patiko, juk studijuoju muziką.
Panevėžio profesinio rengimo centre esate įgijęs virėjo specialybę. Ar pats mėgstate gaminti?
Nelabai mėgstu. Kartais išeina kokį kotletą iškept. Dažniausiai valgyti daro globėja Vida, ji labai skaniai gamina.
Žiniasklaida vis parašo, kad su kuo nors susipykote: tai su Mino, tai su Viliumi, tai su V. Juozapaičiu. Kodėl tiek daug tų konfliktų?
Niekas nesipyksta, tiesiog tik tokios antraštės būna.
O kaip apibūdintumėte savo charakterį? Gal esate linkęs pasikarščiuoti?
Charakteris normalus, tik kartais išveda iš kantrybės. Ir pasakai.
O kas labiausiai Jus žmonėse erzina?
Pavydas.
Esate romų tautybės. O kuo labiau jaučiatės esąs - romu ar lietuviu? (Radži nori, kad žurnalistai vartotų žodį romas, o ne čigonas).
Aišku, kad lietuviu.
O ar palaikote ryšį su Lietuvos romais?
Yra toks ansamblis „Sare Roma“, tenka kartais susitikti ir pabendrauti su jo nariais. Tačiau bendrauju tik su aukšto luomo romais. Nes aš pats esu aukščiausios kastos, todėl turiu bendrauti tik su aukšto lygio žmonėm.
Ar norėtumėte gyventi Ukrainoje, pas savo senelį?
Tai kad aš ir Lietuvoj gerai jaučiuosi. Niekada nekilo tokių minčių, kad būtų geriau gyventi ne Lietuvoj.
Planavote įsigyti nuosavą butą. Ar jau įvykdėte savo planus?
Ruošiuosi.
O koks Jūsų svajonių butas?
Normalus, ne per didelis, kad būtų gera gyventi.
Esate sakęs, jog planuojate vesti ne anksčiau kaip po dešimtmečio. Ar nepasikeitė planai?
Pirma reikia susitvarkyti savo gyvenimą, o tik paskui žiūrėti į moterišką pusę. O pabendrauti, padraugauti galima ir dabar.
Ką labiausiai mėgstate veikti laisvalaikiu?
Sėdėti namuose ir žiūrėti televizorių. Žiūriu visokias laidas, ir filmus, ir komedijas, ir koncertus. Patinka įvairūs muzikiniai kanalai, „History“.
O kaip įsivaizduojate savo publiką, kokie žmonės klausosi Jūsų muzikos?
Visokie. Nuo 18 iki 70 metų. Aišku, muzika labiau skirta normaliems, subrendusiems žmonėms.
O kaip manote, kodėl Jūsų muzika patinka vyresnio amžiaus moterims?
Dėl prisiminimų, kurie neišblėsta žmonėms. Juk smagu prisiminti su nostalgija.
Kokią muziką pats klausote, kokią mėgstate?
Klausau estradinę muziką. Iš lietuvių patinka Stasys Povilaitis, iš užsienio - Eltonas Johnas.
O ar turite kokį nors autoritetą muzikiniame pasaulyje?
Tai S. Povilaitis.
Buvo rašyta, jog per stojamuosius į Panevėžio kolegiją susiginčijote su dėstytoja dėl kultūros paskirties. Ar buvo taip?
Buvo. Tiesiog moteris norėjo reklamos ir pasidarė ją. O kažką komentuoti, kai pas žmogų visai nėra intelekto, atvažiavus iš Biržų... Ji visai nedirba toje kolegijoje, yra apsišaukėlė, melagė. Visi dėstytojai nustebę, kaip gali atvažiuoti žmogus iš kažkokio kaimo ir šitaip meluoti. Ji dirba Biržuose eiline muzikos mokytoja, ji nebuvo jokioj komisijoj, lydėjo mokytojus ir viskas.
Kodėl ji kišosi į tuos stojamuosius?
Ji visai nesikišo, tiesiog sėdėjo komisijoj kaip pilka pelytė, jai nepatiko, kad aš nusijuokiau, tai aš ir pasakiau.
Tai Jus kritikavo dėl Jūsų muzikos?
Sakė kažką. Bet jei žmogus pats nieko nemoka, tai kas jam belieka.
Vis dėlto, kaip manote, kokia yra kultūros paskirtis?
Kultūra yra svarbu. Kiekvienas turi būti kultūringas. Bet jei žmogus kultūros neturi, ir jam reikia apsimesti, jog yra labai kultūringas, tokia ir paskirtis... Kaip man, taip ir aš.
O kaip tuomet manote, kokia yra muzikos paskirtis, kokia jos prasmė?
Muzikos paskirtis, bent jau man, yra išmokti dainuoti. Aš ėjau mokytis, o ne klausytis kažkokios muzikos mokytojos pamokymų. Noriu eiti per gyvenimą su muzika.
Kaip įsivaizduojate tolimesnę savo karjerą?
Stengiuosi mokytis, koncertuoti, kad ta karjera nežlugtų, kad eitų į priekį, kad mano pažadai žiūrovams būtų ištesėti.
O kaip atsirenkate dainas savo repertuarui?
Ir kiti pasiūlo, ir pats. Pabandom, ar tinka pagal diapazoną.
Ar labiau orientuojatės į savo skonį, ar atrenkate, kas patinka kitiems?
Jei dainuosi tai, kas patinka tik tau, tai ir liksi rūsy. Aš jaučiu, kad tai, ką darau, žmonėms patinka. Scenoje jaučiuosi labai gerai, man tokia muzika priimtina. Ir tikrai Lietuvoje estrada bus dar kokius 20 metų. Visam pasauly yra popsas. Netgi opera. Pažiūrėkite, kaip mūsų operos solistai, pavyzdžiui V. Juozapaitis, pereina į popsą. O per Velykas rodė koncertą, kur dainavo visišką popsą bažnyčioje. Žmonėms reikia išlaikyti šeimas, reikia gyventi, todėl nieko nepadarysi, kad jie renkasi estradines dainas, o ne operą. Nes operą reikia suprasti, ją reikia išmanyti. Čia ne estrada. Lietuvos žmonės dar nepasirengę tam.
O Jūs pats ar mėgstate operą, klasikinę muziką?
Aišku. Tai yra žmogaus išprusimas žinoti ne tik estradą, bet ir operą. Jei žmogus dainuoja operą, tai gali viską padainuoti. O jei apsiribosi estrada, tai ir liksi estradoje. Muzikantas turi viskuo domėtis. Bet žmonėms reikia vaizdo, reikia garso. Čia Lietuva visų pirma.
Tai ko reikia Lietuvai?
Atsigavom po 50 metų okupacijos, užtenka ten dainuoti visokias dainas - operines, ne operines. Žmonėms reikia daugiau linksmintis, jie to nori. Jie visą gyvenimą buvo prislėgti, nepatenkinti. Žmonės bent per koncertus atsipalaiduoja, jie klausosi linksmos, lengvos muzikos, o ne sunkios.
Visas pasaulis linksminasi pagal popsą, estradą. Popsas netgi perdaromas į roką, „bumčikai“ išlieka. Estrada labiau patinka ir mano draugams, bendraamžiams. Mano karta užaugo su S. Povilaičio „Švieski man vėl“, vėliau su tom dainom augs ir mūsų vaikai. Gal aš atliksiu tas pačias dainas. Reikia dainuoti ne tik tai, ką tu nori, bet ir ką žmonės mėgsta. Nes mes gyvename iš žmonių, o žmonės gyvena mūsų dainomis, nostalgija. Tai yra muzika ir viskas.
Ko galėtų lietuviai pasimokyti iš romų?
Lietuviai galbūt nepasimokys iš romų nieko, bet tegul atkreipia dėmesį į muzikinę pusę: lietuviams reikia atsipalaiduoti scenoje, nesivaržyti, netgi atliekant tą patį popsą. Mūsų dainininkai ne visada gerai atlieka popsą, ir apie save kalbu. Mums reikia pasimokyti laisvumo scenoje.
Išėjo romas į sceną, ir matosi, kad išėjo, ir jokio ten nereikia mokslo, tu turi dainuoti dūšia. Viską pasako žmogaus akys. Ir scenoje iš karto matosi, kada žmogus dainuoja iš širdies. Negerai, kai dainininkas scenoje ne iki galo atsiveria.
Tu užlipai į sceną parodyti ne batus, ne kelnes. Žmonėms neįdomu, kaip tu apsirengęs, jiems įdomu, ką tu atlieki. Juk esi ne statybininkas, ne gydytojas ir ne kažkoks matematikos mokytojas. Negali statyti namo, bet gali dainuoti, tai ir dainuok širdimi. Tavo darbas yra linksminti žmones, bet ne su pykčiu linksminti. Būna, kad žmonės dainuoja su pykčiu veide. Išėjęs į sceną turi palikti visas problemas, nes tampi viešas. Jau mes einame šia linkme, bet dar kažko trūksta.
Paskutinis klausimas: ką daryti, kad Lietuvoje būtų geriau?
Lietuvoje bus geriau, kai mes, lietuviai, nejausime vienas kitam pavydo. Nusipirko vienas anteną, tai aš nusipirksiu tris. Na, kam to reikia? Juk čia ne cirkas, o gyvenimas.
Ačiū už pokalbį.
