Televizijos žinių laidos, nors ir negalėdamos varžytis operatyvumu su interneto portalais ar radijo stotimis, vis dar išlieka pačiomis svarbiausiomis visuomenės informavimo priemonėmis. Juk sėdus prie televizoriaus nereikia dėti pastangų ieškant informacijos – per dešimt minučių pateikiamas svarbiausių, aktualiausių dienos įvykių koncentratas.
Taip pat svarbus ir žinias pristatančio vedėjo ar reportažą parengusio žurnalisto netiesioginis bendravimas su žiūrovu.
Tęsiame interviu ciklą su Lietuvos televizijų žinių laidų vedėjais. Mūsų pašnekovė Renata Šakalytė TV3 žinių tarnyboje dirba nuo 2007–ųjų. Noru išmokti, sužinoti deganti žurnalistė apie darbą televizijoje kalba kaip tikra profesionalė.
Kokios yra žinių tarnybos užduotys, darbo metodika? Kaip atrenkama informacija reportažams?
Žinių tarnybos pagrindinė užduotis – objektyviai ir išsamiai informuoti žiūrovą apie svarbiausius įvykius iš šalies bei pasaulio. Stengiamės pateikti aktualiausią, išskirtinę ir įdomią informaciją. Mūsų – TV3 žinių tarnyba – yra komanda. Jos pagrindą sudaro vyriausiasis redaktorius, dienos redaktorius, reporteriai, operatoriai, vairuotojai, montuotojai ir, žinoma, žinių vedėjai.
Būsimi dienos įvykiai, apie kuriuos žinoma jau iš anksto, aptariami kiekvieną rytą susirinkime. Taip pat peržvelgiama spauda – joje dažnai randama nemažai įdomių, aktualių temų. Nors redaktoriai ir reporteriai diskutuoja, kurie dienos įvykiai svarbiausi, galutinį žodį taria vyriausiasis arba dienos redaktoriai. Tuomet žurnalistai, gavę konkrečią temą, apie tai kuria reportažą. Žinoma, per dieną įvyksta ir daugybė nenumatytų įvykių – ar jie verti žinių laidos – taip pat sprendžia vyriausiasis arba dienos redaktoriai.
Kaip minėjo Jūsų kolega Rokas Petkevičius, žinių laidos parengimas yra komandinis darbas. Visgi, kiek svarbus vedėjo indėlis?
Žinių vedėjas svarbus tuo, kad TV eteryje reprezentuoja visos naujienų tarnybos nuveiktus darbus, t.y. jis privalo ne tik gražiai atrodyti, būti tvarkingas ar raiškiai pristatyti naujienas, bet ir pasirūpinti įvykių anonsais, suredaguoti naujienų pristatymus – kartais tenka net pačiam juos sukurti, jei kolega reporteris nespėja. Taip pat vedėjas drauge su redaktoriais sprendžia, kaip sudėlioti žinių laidą – kuri naujiena turėtų būti pirmesnė ir tt. Kai kurie vedėjai turi ir kitų papildomų užduočių, pavyzdžiui, aš dar redaguoju užsienio naujienas, o kartais darau reportažus žinių laidai.
Kokie yra darbo kokybės vertinimo kriteriai: operatyvumas, informacijos aktualumas, patrauklumas, objektyvumas? Kokie dar svarbūs?
Taip pat svarbu išskirtinumas – „ekskliuzyvios“ temos, apie kurias nežino kitų TV naujienų tarnybos. Tačiau tokių temų rasti nėra lengva – reikia turėti daug ir įvairių informacijos šaltinių. Nemažiau svarbus reportažo suprantamumas, t.y., kad siužetą apie ekonomikos augimą suprastų ne tik finansų ekspertai, bet ir paprastas žiūrovas. Žinių vedėjas taip pat privalo naujienas pristatyti suprantamai, aiškiai.
Lietuvos žiniasklaida nuolatos apibūdinama kaip „abejotino objetyvumo“. Ar situacija tikrai tokia bloga, kaip ją mėginama nupasakoti? Kiek atsiroboti nuo konkrečiai televizijai įtaką darančių išorinių jėgų gali žinių tarnyba?
Žinių tarnyba negali, o privalo atsiriboti nuo bet kokių išorinių jėgų, galinčių įvelti į interesų konfliktą, priversti žiūrovą suabejoti jos patikimumu ir taip pakenkti visos televizijos įvaizdžiui. Mano nuomone, Lietuvoje padėtis tikrai nebloga. O TV3 žinios visada buvo išskiriamos kaip pačios objektyviausios, patikimiausios. Tą liudija visos Lietuvos gyventojų nuomonę atspindinčios apklausos, atliktos Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus" bei Rinkos analizės ir tyrimų grupės RAIT.
Žiniose rodomi tik įdomiausi, aktualiausi dienos įvykiai, tačiau ar žinios, kaip ir likusi televizijos virtuvės dalis, nesivaiko sensacijų ir skandalų?
Žinių tarnyba nekuria naujienų, o atspindi realius įvykius – jei žmonės šiandien gyvena skandalingai, tai nėra ko stebėtis, kad apie tai pranešama. Ypač, jei sensacinga informacija susijusi su politikais ar visuomenės veikėjais. „Lengvų žinių“, vadinamojo „softo“, žiūrovams juk irgi reikia.
Turinys priklauso nuo konkrečios dienos įvykių, visgi, ar ne per daug šiuolaikinėse žiniose politikos ir kriminalų, o tarkime, kultūros naujienos, kiek nustumtos į šoną?
Kiekviena žinių tarnyba turi savo prioritetus, darbo specifiką, koncepciją. TV3 žiniose nėra atskiros rubrikos kultūros naujienoms, bet apie svarbiausius kultūros įvykius visuomet pranešame. O politika žmonėms svarbi, nes politikai susiję su daugelio žiūrovų gyvenimu – juk Vyriausybė, Seimas sprendžia, kada karpyti algas ar didinti mokesčius.
Ar televizijos žinios išlaikys savo svarbą iformacijos sklaidai intensyviai keliantis į internetą?
Manau, kad tikrai išlaikys. Juk daugelis prognozavo, kad atsiradus radijui išnyks laikraščiai, o „gimus“ televizijai – „mirs“ radijas. Nieko panašaus neįvyko! Tačiau nesistebiu, kad kažkada išauš diena, kai televizija bus žiūrima tik per internetą, o žinių vedėjai taps interžinių vedėjais.
Ar Jus, kaip žinių vedėją, veikia pranešamų naujienų turinys, t.y. ar bloga žinia kartais lengvai sukrečia, o gera priverčia nusišypsoti?
Nors daug kas mano, kad žinių vedėjai – bejausmės būtybės – savotiški robotai, tik pristatantys naujienas, taip nėra. Mes ir verkiame, ir juokiamės, ir kosėjame. Natūralu, kad tragiškos, sukrečiančios žinios mus „veikia“ – buvo atvejų, kai vos nepravirkau tiesioginiame eteryje.. Ypač sunku, kai tenka pranešti apie katastrofas, nelaimes, tragiškus įvykius, žūtis... O linksmos žinios nekart privertė tramdyti juoką! Nebijau šypsotis ten, kur galima, kur net reikia – juk taip smagu pranešti geras naujienas (šypsosi).
