Kaip neįžeisti, neatstumti kito žmogaus, bet taip pat ir nesudeginti savo laiko bei jėgų? Tokie klausimai kyla ir versle, ir šeimoje, rašoma pranešime spaudai.
„Youtube“ video blogo „Pagal Jurgį“ kūrėjas, verslininkas Jurgis Adomavičius apie tai kalbėjosi su gerai žinomu verslo konsultantu, žmogaus elgsenos ekspertu Romualdu Mačiuliu.
„Pasakyti „ne“ verta išmokti kiekvienam žmogui, nes tas „ne“ sukeltas skausmas yra labai trumpalaikis, o rezultatas siekiant savo tikslų yra ilgalaikis. Bet mes, būna, nenorime įžeisti ar nuvilti kitų, todėl sakom „taip“ ir sutinkame daryti dalykus, kurie mums netinka.
Dėl to patys tampame nepatenkinti, griauname savo savivertę, gaištame laiką ir galiausiai visiems būna blogai, kartais net tiems, kuriems sutikome pasakyti „taip“, – neslėpė vyras.
Pasak R.Mačiulio, lengviausias būdas išmokti pasakyti „ne“ – tai žinoti savo tikrasias vertybes ir gerai pagalvoti, ar tariamas „taip“ nėra tik nesąmoningas noras išvengti kaltės jausmo atstumiant kitą.
Jo teigimu, visais atvejais svarbiausia siekti balanso ir neišaukštinti nei savęs, nei kito. Ekspertas atkreipė dėmesį, kad net kalbant apie geriausias kito žmogaus savybes, jos gali atnešti ne vien teigiamų dalykų ir pasidalino asmeniška istorija apie savo santykius su žmona Alesia Mačiulis.
„Pavyzdžiui, galvojame, kad grožis yra gerai, ir tai mus išbalansuoja. Aš pats esu to auka. Tris metus po to, kai sutikau savo žmoną, visiškai iškritau iš darbų. Man neberūpėjo niekas – pamačiau ją Vienos pokylyje ir tapau apakintas.
Tada mes kitą žmogų statome aukščiau savęs ir bandome gyventi savo gyvenimą pagal jį, iš ko nieko neišeina“, – sakė jis.
Sunkus klausimas
R.Mačiulis atkreipė dėmesį, kad dažnai sunku pasakyti „ne“ dėl baimės iškristi iš savo artimųjų rato, būti atstumtam. Bet tada labai svarbu perlipti per save ir užduoti instinktyviai prieštaringą klausimą – kokia man bus nauda, jei iš jo iškrisiu?
Vyras atskleidė, kad toks skausmingas būdas atstatyti požiūrio balansą tapo svarbiu lūžiu jo ir Alesios santykiuose.
„Vienas dalykas, kuris man davė daug nerimo – tai baimė prarasti savo žmoną. Galvojau, jei prarasiu ją – o joje yra viskas, ko man reikia – tai bus didžiausia mano gyvenimo tragedija.
Man prireikė ne vienos dienos, bet aš klausiau savęs tol, kol neradau 200 atsakymų, kokia man būtų nauda, jeigu aš prarasčiau savo žmoną, kol nepamačiau, kad iš to būtų lygiai tiek pat naudos kaip ir žalos.
Kai baigiau tą rašyti, buvo ašaros, verkiau valandą laiko ir supratau, kad jei taip nutiktų, būtų didžiulė tragedija mano gyvenime, bet taip pat ir atsivertų didžiulė galimybė suprasti kitus žmones, padėti kitiems jų santykiuose.
Kai aš tą pamačiau, nustojau bijoti ją prarasti. O kai nustojau bijoti ją prarasti, pradėjau racionaliai elgtis ir nedaryti veiksmų, kurie realiai vedė prie to, kad galėjau jos netekti“, – atskleidė vyras.
Po šio potyrio R.Mačiulis žengė dar vieną žingsnį. Pora buvo suplanavusi ilgą kelionę per tris žemynus, bet vyras įvertino, kad tuo metu tai būtų per didelė prabanga.
„Kai aš nebijojau jos prarasti, galėjau ramiai pasakyti „ne“. Galėjau ramiai pasakyti: „aš atšaukiau bilietus ir mes niekur nevažiuosim“.
Praėjus daug laiko neseniai kalbėjau su žmona ir ji sakė: „Tą dieną, kai tu atšaukei bilietus, pajaučiau tau pagarbą“. Bet tol, kol bijojau ją prarasti, aš darydavau neracionalius veiksmus. Leidau pinigus daugiau nei galiu kelionėms, pirkiniams, tašėms, batams, nes ta baimė prarasti yra neracionali, o tai realiai kenkia finansams, kenkia tai pačiai šeimai“, – pasakojo pašnekovas.
Pagrindas – vertybės
Žmogaus elgsenos ekspertas prisiminė, kad šis žingsnis buvo didelė atgaiva jo ir Alesios santykiams. Kai jis sau leido nusiraminti ir būti savimi, tai nuėmė ir didelę emocinę naštą nuo žmonos. Jie abu pasijuto laisvesni ir natūraliai išnyko galimybė kilti pretenzijoms ar reikalavimams.
„Buvimas savimi išlaisvina ir artimuosius. Kai abu yra savimi, nebando vienas kito perdaryti ir supranta vienas kito vertybes, tada yra geriausia galimybė santykiams vystytis“, – sakė jis.
Taip pat veikia ir baimė iškristi iš savo socialinės grupės, draugų ar kolegų rato.
„Bet iš tikrųjų, kai žmonės mato, kad gyveni pagal savo vertybes, darai, kas tau svarbu, visada nutinka tas pats dalykas – kiti aplink tuos žmones pradeda burtis. Nes jie mato, kad tu turi tai, ko nori visi – visi nori būti savimi“, – pabrėžė R.Mačiulis.
Vyras neslėpė, kad savo tikrąsias vertybes atrado gana vėlai. Jaunystėje patirtos tėvų skyrybos, mamos potraukis alkoholiui sukėlė norą ne įsiklausyti į save, o gyventi priešingai, nei tėvai.
Jis pasinėrė į darbus ir susikūrė visus laimingo gyvenimo atributus – šeimą, verslą, pinigų, bei kelionių. Bet vieną dieną suprato esantis nelaimingas ir tada prasidėjo pasikeitimai. Jie nebuvo lengvi. R.Mačiulis su dviem mažais vaikais grįžo į Lietuvą, bet taip norėtos laimės nepavyko pajusti iš karto.
Ieškojimai vyrą nuvedė į Londoną, kur pasaulyje garsiausias žmogaus elgsenos specialistas dr. John F. Demartini jam padėjo susidėlioti savo vertybes ir taip išpręsti daug įtemptų santykių.
Ėmęs savo patirtimi dalintis su kitais, R.Mačiulis pamatė, kiek daug žmonių gyvena su tėvų, draugų ar visuomenės primestomis vertybėmis.
„99 proc. atvejų žmonės nežino, kas yra jų vertybės. Kiek klausdavau, jie visada diktuoja kažkokias socialines normas – šeima, namai, darbas, pinigai, bet jei pažiūri į jų gyvenimą, matai, kad to nėra.
Žmogus, pavyzdžiui, sako: „man pirmoje vietoje yra šeima“, o žiūri, kad jis iki dešimtos vakaro sėdi kontoroje. Tai yra netiesa. Bet jei jis neteisingai galvoja, kad šeima yra jo vertybė, bando pagal tai keltis tikslus, tada nieko neišeina, nes jis viduje yra tas, kas yra, ir tik bando būti kažkuo kitu. Iš to kyla įtampa, pasipriešinimas, agresija, nepasitenkinimas, nusivylimo jausmas“, – aiškino specialistas.
Gyvenimas ne pagal vertybes yra nepasitenkinimo ir laimės trūkumo priežastis, pastebėjo R.Mačiulis, ir rekomendavo atidžiai pasižiūrėti į savo gyvenimus. Tikrąsias vertybes išduoda tai, kur jūs leidžiate laiką, pinigus, kas jums duoda energijos ir apie ką norisi kalbėti.
O jei kažką svarbaus darant ima stigti energijos, nebesinori keltis ryte, darote lyg per prievartą – labai didelė tikimybė, kad tai neatspindi jūsų vertybių.
Ar visi žmonės gali būti laimingi? „Klausimas, ar visi nori. Aš įsitikinau, kad yra kategorija žmonių, kurie nenori būti laimingi. Nei jie nori dėl to stengtis, nei jie nori kažką daryti.
Bet visi turime tą pačią materiją tarp ausų ir visi galime, jei įdėsime pastangų, rasti būdą, kaip tai padaryti ir pakeisti savo gyvenimą“, – sakė jis.
