– Jūs neretai savo stiliumi išsiskiriate iš minios. Susidaro įspūdis, kad turite įgimtą stiliaus pojūtį – nebijote eksperimentuoti ir žaisti drabužių deriniais. Ar tokia buvote visada?
– Visad mėgau dėmesį, tiesiog augant deklamuojamus eilėraščius pakeitė drabužiai. Kadangi trylikos dovanų gavau siuvamąją mašiną, turėjau galimybę susipažinti su mada: audiniais, siluetais, konstrukcijomis. Prie stiliaus ugdymo prisidėjo ir nuolatinės ekspedicijos į Naujosios Akmenės turgų – galėjau eksperimentuoti su vos kelis litus kainuojančiais drabužiais.
Išsiskirti man buvo svarbu – tam padėdavo ir ekscentriškos šukuosenos, ir įdomūs (dabar juokingi) stiliaus sprendimai: į mokyklą esu ėjusi ir su jūreivio uniforma, ir su žaliais senelio akiniais, prie kurių priderinau žalias kasas iš siūlų. Na, bet gyveni, žmogus, ir mokaisi... Laimei, turiu nuostabius tėvus, kurie niekada nekritikavo, anaiptol – net girdavo. Tik tėtis kartais paprašydavo, kad dėl šventos ramybės nesirodyčiau jo darbe – Akmenės rajono savivaldybėje.
– Augote Naujojoje Akmenėje, ar atsikrausčiusi į Vilnių pakeitėte stilių? Ar manot, kad atskiri miestai turi savo madas?
– Atvažiavusi į Vilnių gerokai pasikeičiau. Ekscentriškumas niekur nedingo, bet fifiškas detales – aukštakulnius, gilias iškirptes ir trumpus sijonus pakeitė džinsai ir originalūs ryškiaspalviai batai. Manau, kad miestų stiliai tikrai skiriasi. Bent jau skyrėsi tuomet, kai man buvo aštuoniolika ir apie madą galėjai paskaityti tik „Stiliuje“ ar „Panelėje“, nusižiūrėti ką nors iš MTV ar VIVA kanalų. Naujojoje Akmenėje labai daug stilingų ir gražių žmonių. Kadangi klubų ten nėra, vienintelė proga pasipuošti yra... kiekviena diena. Nesakau, kad vilnietės nesipuošia, bet joms svarbesnis savitas stilius, o ne blizgučiai, tačiau kaunietės – tikros lėlės. Visuomet nepriekaištingos ir pajūrio merginos. Ech, pasisekė tiems Lietuvos vyrams.
– Ar esate iš tų merginų, kurios kaupia drabužius, nes negali žinoti kada prireiks, o gal kasmet darote spintos reviziją ir atsikratote pasenusiais?
– Paauglystėje turėjau žiurkėno sindromą, bet gyvenimas studentų bendrabučio kambarėlyje ir keli persikraustymai gerokai pakeitė požiūrį ir spintą. Rimtas spintos revizijas darau kas ketvirtį – be gailesčio atiduodu drabužius, kurių nevilkėjau ar vilkėjau tik kartą per pusmetį (ši taisyklė negalioja vakariniams apdarams). Vis dar manau, kad turiu per daug drabužių, nors ir pirkdama ką nors naujo, atsisveikinu su kuo nors senu (čia dar viena taisyklė). Svajoju, kad vieną dieną susirinksiu tik perliukus – 20–30 tobulų derinių, o viso kito atsikratysiu (pvz., suprekiausiu blusturgyje).
– Ar sekate madą? Ar ja domitės? Galbūt turite mėgstamiausius dizainerius, kurių kolekcijos padeda kurti jūsų pačios stilių?
– Daug metų rašiau apie madą (dirbau ir „Lietuvos ryto“ priede „Mes“, buvau ir dienraščio „L.T.“, ir žurnalo „Playboy“ mados redaktorė), tad domėjimasis mada niekuomet nedings. Tiesa, neseku jos aklai ir įkvėpimo neieškau mados guru kolekcijose. Mane labiau įkvepia gatvės mada, meno kūriniai, kinas. Dabar išgyvenu juodąjį periodą – norisi mažiau spalvų ir daugiau faktūros. Visad maniau, kad juodai rengtis – paprasčiausias būdas tapti stilinga, bet, pasirodo, tai ne taip jau lengva.
– Turite blogą, kuriame rašote apie grožį, dalinatės savo nuotraukomis ir įdomiomis idėjomis. Kodėl nusprendėte jį rašyti?
– Kaip jau minėjau, rašymas – mano darbas ir meilė, o blogas gimė tikrai ne dėl mados – norėjau į jį sutalpinti savo apsakymus. Paskui kažkaip savaime kilo idėja blogą papildyti grožio ir rankdarbių patarimais. Juk tuo užsiimu kasdien, sulaukiu daugybės komplimentų... Norėjosi parodyti, kad įmantrioms šukuosenoms nereikia būti profesionalu, kad visos moterys gali pačios pasirūpinti savo grožiu..
– Ar yra drabužis, kurio niekada neapsivilktumėte?
– Niekada nesakyk „niekada“. Turbūt daugelis žmonių niekada neapsivilktų MANO drabužių, o aš mėgstu iššūkius. Tačiau gariūninis stilius... Blizgūs sintetiniai audiniai, palaidinės su „kukardom“... Rūbai, kuriais vilki nuotraukų „Labiausiai nenusisekusios rusiškos vestuvės herojai“... Tai ne man!
Tiesą pasakius, nemėgstu ir asimetrinių drabužių su viena rankove - tiesiog negalėčiau su jais jaustis jaukiai.
– Ar kitus žmones vertinate pagal jų drabužius? Ar jums svarbu kuo vilki žmogus, su kuriuo bendraujate?
– Į žmogaus drabužius kreipiu dėmesį tik tuomet, jei esu dalykiniame susitikime ar viešame renginyje, kuriame reiktų paisyti aprangos kodo. Kitais atvejais rūbai man nesvarbu. Svarbiausia – asmens higiena. Kita vertus, sakoma, kad kiekvienas mūsų pirmajam įspūdžiui turi tik vieną šansą, ar ne?
– Jūsų patarimas mūsų skaitytojoms arba stiliaus gudrybė, kuri jūsų dar niekada neapvylė.
1) Raudonas lūpdažis daro stebuklus. Jeigu turite vos kelias minutes makiažui, pasidažykite raudonai lūpas ir akių vokus perbraukite rusvu vienspalviu šešėliu – tikrai atrodysite pasitempusi.
2) Lengvą vasarinį paltuką (trench coat) pabandykite vilkėti kaip suknelę – vien tik su apatiniais. Nustebsite, kaip puikiai atrodysite ir kokia seksuali jausitės!
3) Visuomet po ranka turėkite sauso šampūno – jis nepakeičiamas, kai reikia atsišviežinti po darbo dienos. Be to, jis didina plaukų apimtį.
4) Jei nežinote, ką rengtis, jus išgelbės ši kombinacija: juodi aukštakulniai + juodi siauri džinsai + balti marškinėliai ar marškiniai + švarkas be sagų ar megztukas ant pečių.
