Italų režisieriaus Romeo Castellucci spektaklis „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“ Lietuvoje sukėlė tikrą ažiotažą. Rugsėjo pabaigoje kilo didelis katalikų nepasitenkinimas dėl vienos spektaklio scenos, kurioje į Kristaus paveikslą neva mėtomos fekalijos. Pasipylė protesto peticijos, laišką, raginantį taikiai protestuoti, išplatino ir Lietuvos vyskupų konferencija. Į spektaklį atėję žmonės buvo pasitikti protesto piketu, o Seimas svarstė, ar nevertėtų visai uždrausti rodyti R. Castellucci spektaklį.
Spalio viduryje skandalas dėl R. Castellucci spektaklio ėmė rimti, tad atsirado gera proga pakalbėti apie jo priežastis be diskusijai trukdančių aistrų bei emocijų. Laisvasis universitetas (LUNI) tikisi, kad E. Koršunovo ir P. Mieželio diskusija išsiverš už siaurų šio skandalo rėmų ir užčiuops esmines meno ir religijos sankirtų trajektorijas.
„Man spektaklis pasirodė didžiai katalikiškas. Nežinau, tokio šioj šaly gal nė nebuvo. Katalikai ir jų politinis patronažas praleido puikią progą patylėti. Bijau, kad Lietuva netaptų tuo klerikaliniu užkampiu, koks ir buvo rožiniame tarpukaryje", – sako E. Koršunovas.
„Aš mėgstu modernųjį meną, tačiau nevalia kvestionuoti to, kas yra šventa didumai žmonių. Toks spektaklis dramos teatre neturėjo būti rodomas. Žmonių pasirinkimas eiti žiūrėti spektaklio parodė, kad jie nori kvestionuoti kitiems brangias vertybes. Nuoseklus pozicijos laikymasis ir gynimas nėra fundamentalizmas. Kurtumu, užsispyrimu galėtų būti kaltinami ir spektaklio gerbėjai. Daug labiau fundamentalistiška yra išvadinti būrį žmonių „davatkomis“ vien dėl to, kad jie meldžiasi, nei naudotis pilietine teise protestuoti", – sako P. Mieželis.
Diskusija vyks 2012 m. spalio 15 d., pirmadienį, 18 val., VU Chemijos fakulteto 125 aud., Naugarduko g. 24, Vilniuje.
