Pyktis ir susierzinimas - ne tiek įgytos žmogaus charakterio savybės, kiek įgimtos - tai yra paveldėtos kartu su genais.
Tokią išvadą priėjo mokslininkų grupė iš Bonos universiteto (Vokietija), rašoma britų laikraštyje "Daily Mail".
Pykčio jausmas žmogui kyla kaskart, kai galvos smegenyse padidėja tam tikros cheminės mežiagos dopamino koncentracija. Tam įtakos turi genas, moksliškai vadinamas DARPP-32.
Vokiečių mokslininkai nustatė, kad egzistuoja trys šio geno versijos. Dvi jų yra didesnio aktyvumo laipsnio ir skatina kilti dopamino lygį smegenyse, o tai pasireiškia nekontroliuojamo pykčio priepuoliais.
"Dėl ypatingo genetinio ir cheminio mechanizmo kai kuriems žmonėms labai sunku susitvardyti", - pareiškė mokslinio projekto vadovas profesorius Martinas Roiteris. Jis pridūrė, kad didžiausią "pykčio genų" koncentraciją turi europiečiai. Roiterio nuomone, pyktis padeda žmogui išgyventi sunkioje ir labai konkurencingoje aplinkoje.
Kad ir kaip ten būtų, vokiečių mokslininkai sako, kad žmogus vis dėlto turėtų suvaldyti pykčio protrūkius, išmokti juos atpažinti ir kontroliuoti. Juo labiau kad pyktis bei susierzinimas yra stresiniai jausmai, kenkiantys sveikatai bei galintys sukelti širdies ir kraujagyslių ligas.
Parengė Alina Gukauskienė
