Imkites sunkaus ir neatideliotino darbo, ypac to, kuri atidejinejate nuolat tol, kol pamirstate. Ir visos jusu depresijos. nenusitveriate veiklos, tai ir depresija. kodel kaime rudeni anksciau jokios depresijos rudeni nekildavo? Pats darbymetis...Ir suni isigykite. pasivaiksciojimai kasdien sviesoje bet kokiu oru - garantuoti. Plius linksma. Plius tik truputi brangiau uz elektra :)

Dievas yra nemokamas šviesos šaltinis ištisus metus. Pakeičia ne tik vaistus nuo depresijos, bet ir daug kitų vaistų, ir parduotuvių, ir soliariumų, ir lempučių. Tik va jį rasti psichologai nepasirengę padėti...:( O gaila (psichologų, Dievo ir ieškančių žmonių).

Man, kaip vandeniniam žmogui- geriausias oras- dargana:). Žinau, galit manęs nesuprasti, bet mane vasaros karščiai varo depresijon. Ir niekada nevaikštau liūdnas rudeni. Šiemet buvo kuriozinis atvejis- atsisakiau kelionės Turkijon (beveik nemokamos) vien todėl kad ten buvo karšta

O štai rudeninės spalvos- net ir pilka sunki švininė mane visada džiugina. Gal todėl ,kad gamtoj tada jaučiuosi patogiai ir, kaip dabartiniai civilizuoti žmonės pasakytų,komfortabiliai. Netgi kai rudeniniai vėjai nudrasko lapus nuo paskutinio ąžuolo- net tada man neliūdna. Žinau kad ir gamta ir žmonės tęsia savo gyvenimo epopėją ir ko man daugiau reikia

Sako reikia kai tik saule pasirodo eiti i lauka, o ka daryti tiems kurie negali visko mesti, kai tik saulute pasirodo? Manot lemputes silumos ir svietos pakanka, kad ir kokia ji sviesi buna?? Nesamone... Nesutinku... Padeda nebent prisitaikymas ir savo busenos kokia ji yra priemimas, ir zinoma viltingas laukimas saulės šviesos, kuri būna vasara...

O man tuo bjauresniuoju rudens periodu labai patinka naktimis pakylantis tirštas rūkas. Patinka net ir tas liūdesys, kuris įsismelkia sielon.

Galutinai padariau išvadą, kad oras ir nuotaikos neretai yra mažai susiję dalykai. Nebent susiję tiek, kad JEIGU yra bloga nuotaika IR dar blogas oras- lyja, apsiniaukę, gal tiesiog tą nuotaiką oras sustiprina. O kai nuotaika normali ir plius graži dienelė, kaip šiandien, tai ir dar šviesesnės mintys, savijauta...

Jaučiu, tuoj mane partrenks rudeninė depresija, o jau tada nieko aš nebenorėsiu, nei dirbt, nei mokytis, nei apskritai gyvent.
Man patinka tik vasara, tada aš būnu žvali ir net linksma, ir nenoriu ištisai miegoti, ir beveik visad susivokiu aplinkoj, ir šilta būna.