Jei jūsų vyras lankosi stačiatikių cerkvėje, o jūs katalikų bažnyčioje, tai dar ne pretekstas ginčui. Lygiai tokia pat psichologinė schema pritaikoma ir seksualinių sutuoktinių ypatumų atžvilgiu. Kaip kiekvienas jų suvokia savo kūną, seksą, “leistino” ribas, - kiekvieno asmeninis reikalas. Tą suvokimą reikia gerbti, kitaip konfliktas neišvengiamas! Turime kreipti dėmesį tik į tai, kad žmogus nekenktų kitam, o tame, kas liečia tik jį asmeniškai, - jis yra visiškai laisvas.
Urtė B. rašo: „Vyras beveik ištisus metus vaikšto namie nuogas: nuogas valgo, skaito, net skambina pianinu. Jau pripratau prie jo išvaizdos ir nekreipiu dėmesio. Problema ta, kad jis mane nori įtikinti, kad tai naudinga, sielai ir kūnui. Bet aš savyje negaliu nugalėti kažkokios gėdos. Kada buvome nudistų pliaže, tegalėjau prisiversti apnuoginti tik krūtinę. Ir man buvo nemalonu, kad kitos moterys mato mano vyrą visiškai nuogą. Mačiau, kad kai kurios į jį žiūrėjo.
Taip pat žinau, kad Sigitas norėtų, kad pas mus į svečius atvyktų viena jo pažįstama nudistų šeima. Jie dailininkai, gyvena Vilniuje, Užupyje. Ir jų vaikai vaikštinėja ištisus metus nuogi. Bet negaliu įsivaizduoti, kad mes visi nuogi gertume pas mus kavą. Tai man yra šokas. Žinau, kad niekada nebūsiu tokia, kokią mane norėtų matyti vyras. Turbūt mane kažkaip kitaip auklėjo, turiu kitokią patirtį. Kartą šia tema pamėginau pasišnekėti su seserimi. Ji pasakė, kad nudistai – tai iškrypėliai. Kad visa tai ištvirkavimas. Bijau, kad širdies gelmėse taip pat galvoju. Nė nežinau, ką man daryti. Nes labai myliu tą žmogų, jis man visom prasmėm yra idealus vyrus”.
Kai sau renkamės gyvenimo draugą, labai dažnai mūsų nedomina jo religiniai, nacionaliniai, seksualiniai ypatumai. Tik bėgant metams imame suprasti, kad visa tai gali vaidinti svarbų vaidmenį.
Tiesa, šioje sferoje kartais tenka spręsti dideles problemas. Priežastis – moralės įsikišimas. Būtent mūsų kūnišką sferą (kaip rengtis, kiek apsinuoginti, kokiomis pozomis naudotis, kaip elgtis intymiomis minutėmis) – moralė tūkstantmečiais stengėsi griežčiausiai kontroliuoti. Ir jei vienas iš sutuoktinių laikosi jos, o kitas – ne, tuomet subręsta konfliktas.
Kaip turime suprasti nudizmą? Visi mes gimstame be drabužių, ir tas “nuogo kūno” pajautimas, kuris susijęs su mūsų ištakomis, mūsų nepalieka visą likusį gyvenimą. Kai nusimetam drabužius, didele dalimi vidujai pasikeičiame: kitaip jaučiame ir net kitaip galvojame. Prisiminkim kad ir akimirkas, kai esame vonioje arba beveik nuogi pliaže.
Tai reiškia, kad mumyse ima busti instinktai. Mūsų jutimo organai tampa jautresni.
Drabužiai mums yra susiję su visuomene, socialinėmis vaidmenimis ir socialinėmis kaukėmis. Su disciplina, nuo kurios pavargstame. Psichologai, psichoterapeutai net rekomenduoja savo pacientams nudizmo seansus pas save namie, kai jie yra vieni. Tai puiki priemonė atpalaiduoti nervų sistemą. Tarp mūsų ir pasaulio tarsi išnyksta barjeras: visas mūsų odos paviršius kvėpuoja, mes grūdinamės, stiprėja imunitetas.
Tam tikra prasme nudistais yra visi žmonės. Bent jau todėl, kad lytinio akto metu abu partneriai paprastai yra nuogi. Mūsų pasąmonei čia tarsi susilieja gimimo aktas ir giminės pratęsimo aktas.
Be to, “nudistais” yra visi be išimties vaikai. Iki tam tikro amžiaus didžiausias malonumas jiems – lakstyti nuogiems. Dauguma vaikų pirmaisiais gyvenimo metais kovoja su “drabužiais”, kol, pagaliau, jų valia nepalaužiama. Tai tik dar kartą įrodo, kad kalba eina apie prigimtį, su kuria kovoja visuomenė.
Iš kitos pusės, visuomenė turi savo “žaidimo taisykles”, kurių turi visi laikytis, net nudistai (jiems skiriamos specialios vietos pliaže, parkai, “zonos” ir t. t.). Kitaip nieko nesiskirtume nuo laukinių.
Taigi, nudistai – tai žmonės, kurie išpažįsta savo gyvenime nudizmo filosofiją. Įrodyta, kad nudizmas neturi nieko bendra su ištvirkavimu. Atvirkščiai, nudistų šeimos yra pakankamai tvirtos, o vaikai, išaugę tokiose šeimose, dorovingesni, negu iš paprastų šeimų. Be to, visiškai nuogas kūnas, kaip bebūtų keista, liaunasi jaudinęs, jei tai trunka ilgai. Dėl to erotika niekada iki galo neparodo nuogo kūno, bet visuomet “apnuogintą”: vienose vietose atvirą, o kitose pridengtą. Daugelis nudistų – tikintys, puikūs tėvai, šeimos žmonės.
Tai reikia suprasti, jei jums teko draugas, išpažįstantis nuogo kūno kultą. Jei jūs taip pat jaučiate ir galvojate, tai problemos nėra. Bet jei tas kultas jums dėl tam tikrų priežasčių yra svetimas, tai turite sau atsakyti į klausimą: ar tos priežasties pakanka, kad imtumėt sau ieškoti gyvenimui kito žmogaus? Net jei laikote nudizmą keistenybe, verta pagalvoti apie vyrus alkoholikus, vyrus narkomanus, vyrus mušeikas…
Bet kita vertus, niekas neturi teisės jūsų priversti vaikščioti be drabužių, jei to nenorite. Leiskite savo draugui suprasti, kad ir toliau norite savaip suvokti savo kūną ir gėdingumą. Jūs jam netrukdote vaikščioti nuogam, o jis jums netrukdo vaikščioti apsirengusiai!
Kyla psichologinių problemų? Rašykite - [email protected]