Netyčia Balsas.lt pamačiau psichologės konsultacijas skaitytojams. Jau kelis metus jaučiuosi labai blogai, ir nežinau ką daryti, nes kartais, atrodo, išprotėsiu nuo minčių, apsėdusių mano galvą. Jau metai kaip išsiskyriau su vaikinu, bet iki šiol vis bendraudavom, na, tiksliau bardavomės. Galiausiai sutikau susitaikyti su juo, bet net nepraėjus savaitei jis manęs paklausė, kaip aš vertinu jo norą niekad neturėti vaikų. Pasakiau, kad apie tokią tolimą ateitį aš negalvoju, gal mes net nebūsim kartu. Bet aš kažkada norėsiu turėti laimingą šeimą. Tada jis pasakė, kad geriau išvis nepradėti. Tada bandžiau išsiaiškinti, kodėl jis niekada nenori turėti vaikų, nes jis pirmas žmogus iš kurio tai girdžiu. Jis pasakė, kad jam vaikų nereikia, jis nėra toks kaip visi, jam reikia žmonos, laimingų namų, na gal kelių kačių ir šuns. Nežinau, kas bus toliau. Gali būti, kad jis manęs vistiek ieškos, nes jau keli metai mūsų bendravimui nėra galo, o gal ir viskas nutrūks po tokio pakalbio. Bet aš jį myliu ir žinau, kad jis myli mane. Neįsivaizduoju, kaip man jį pamiršti, nes manes kiti nedomina. Bet as nenoriu versti jo būti su manimi, jei jo gyvenimo tikslas nėra vaikai. Nes arba jis mane paliks su vaiku, arba visą gyvenimą bus nelaimingas. Gal galėtumėte ką nors patarti?
Klausimus psichologei Gitanai Naudužienei galite siųsti elektroniniu paštu: [email protected].
Įdėmiai perskaičiau Jūsų laišką, susidarė įspūdis kad esate pasimetusi, išgyvenate jausmų sumaištį. Man taip pat kilo nemažai klausimų, pavyzdžiui, dėl kokių priežasčių nuolat bardavotės, tuo metu, kai santykiai buvo nutrūkę ir kodėl nutrūko Jūsų santykiai? Tačiau vaikino samprotavimai apie tai, kaip jis mato bendrą ateitį rodo, kad į Jūsų santykius jis žvelgia rimtai ir stengiasi išsiaiškinti abiejų pusių lūkesčius bendro gyvenimo kartu atžvilgiu. Kitas klausimas, ar Jūs pati norite visą likusį gyvenimą susieti su šiuo vaikinu? Jau santykių pradžioje aišku, kad vaikų klausimu Jūsų interesai išsiskiria ir kyla natūralus klausimas ar vis dėl to būti kartu, nepaisant rimtų prieštaravimų lūkesčiuose, ar ieškoti kito žmogaus, su kuriuo šiuo klausimu sutarsite. Visų pirma pati atsakykite sau į klausimą, kiek Jums gyvenime yra svarbu turėti vaikų, kas atsitiktų, jeigu jų nesusilauktumėt, ar be vaikų Jūsų gyvenimas būtų pilnavertis? Vertėtų atvirai pakalbėti dėl kokių priežasčių Jūsų vaikinas nenori turėti vaikų (tai gali įtakoti įvairūs vidiniai konfliktai, nuostatos, baimės ir t.t.) ir reikia turėti omenyje, kad kartais žmonės keičiasi, tvirtas “ne„, po keleto metų gali virsti ir “taip“. Vis dėl to moteriai labai sunku atsisakyti motinystės džiaugsmo, kadangi noras turėti vaikų moteriai yra įgimtas troškimas, skirtingai kaip vyrui. Šeima, kuri yra tik kaip dviejų žmonių sąjunga, taip pat pilnavertė, jeigu ją sukūrę žmonės bendru sprendimu priėmė tokį sprendimą, ir juos jungia bendros gyvenimiškos vertybės, vienodas šeimyninės laimės supratimas. Be to jeigu vaikinas, vyras, be jokių aiškių priežasčių labai griežtai atsisako kada nors turėti su Jumis kūdikį, už šio jo sprendimo gali slypėti įvairios priežastys: nuo užslėptų konfliktų tarp Jūsų iki abejonių savo jausmais ar jo pačio dvasinių traumų ir t.t. Kitas, taip pat labai svarbus šiuo metu klausimas, Jūs dar esate labai jauni, ar verta taip giliai ir toli žvelgti į ateitį, gal būt galima kartu pakalbėti apie tai, kad pabandyti padraugauti be tolimų ateities lūkesčių kurį laiką (terminą galite nusistatyti konkretų) ir pabandyti nuspręsti ar aplamai tinkate (patinkate) vienas kitam, kuriam laikui palikus nuošaly šį jautrų klausimą. Jeigu, kaip rašote, Jūs mylite vienas kitą, patarčiau atvirai pasikalbėti šia tema su vaikinu, išsakant savo norus, jausmus ir nuogastavimus, manau, jeigu bus bendras noras būti kartu, atrasite abiems priimtiną sprendimą.
Sėkmės,
Gitana
