Dawn Woolley meninė praktika apima fotografiją, videomeną, instaliacijas ir performansus. Naudodama daiktų ir žmonių nuotraukas, ji kelia dirbtinumo ir idealizavimo klausimus.
Autorė savo kūryboje analizuoja patį žiūrėjimo veiksmą ir buvimą žiūrimu, stebimu. Besiremdama psichoanalize, femenologija bei feminizmu ji tyrinėja savo pačios tapimo žiūrėjimo objektu patirtį ir ką jaučia žiūrovas, kuomet žiūri į ją, kaip į moteriškosios lyties atstovę ir fotografinį objektą. Vojerizmas ir ekshibicionizmas susipina kaip bandymas sutrikdyti galios ryšius specialiai provokuojančiose scenose.
2007-08 m. sukurta fotografijų serija Pakaitalas (The Substitute) – tai serija autoportretų, tačiau ne tradicine prasme. Menininkė iš didelio formato autoportretų iškerpa savo figūrą ir taip ji tampa savotišku manekenu. Fotografines iškarpas patalpina į realų pasaulį ir jos virsta autorės pakaitalais ir vaizdiniais reprezentatoriais. Žiūrėdami į fotografinį atvaizdą, norime matyti ir fotografiją, ir joje vaizduojamą žmogų tuo pat metu. Su akivaizdžiu ekshibicionizmu autorė kuria pakaitalą, kuris padaro tikrą kūną nematomą. Taip sutrikdomas žiūrovo noras tuo pat metu matyti ir atvaizdą, ir kūną. Ši trokštama iliuzija neatskiriama nuo fotografijos medijos – noro žiūrėti į dvimatę fotografiją ir tikėti trimačių daiktų sąžiningumu, kurį siūlo vaizdas.
Serija Įsibrovėlis (Interloper, 2008-09) stipriai susijusi su žiūrovo patirtimi. Dawn Woolley siekia apibrėžti tiesioginį ryšį tarp iškarpos ir į ją žiūrinčio žmogaus, jai svarbi skirtis tarp buvimo ir nebuvimo. Kurdama dviprasmiškas fotografijas, menininkė nagrinėja, kokį ryšį turi fotografinis vaizdas su negyvais daiktais. Integruodama iškarpas į jas supantį realų pasaulį, autorė žaidžia supratimu apie negyvus fotografinius subjektus.
Serijoje Vizualinis malonumas (Visual Pleasure, 2009-10) menininkė analizuoja moteriškumo dirbtinumą ir strategijas, kurios pasitelkiamos siekiant sukurti seksualumo iliuziją. Fotografavimo metu autorė įsitaiso tarp tvarkingai išdėliotų baldų iškarpų, pozuoja tarp daiktų taip, kad atrodytų tarsi geidžiamas objektas. Iš pirmo žvilgsnio tie vaizdai tvarkingai patenka į patriarchalinę seksualinę kalbą, kurią feminizmo teoretikė Laura Mulvey nusako kaip seksualumo konstruktą. Moteris yra izoliuota savo pačios gamybos pasaulyje – ji susikūrė fantaziją, kaip turi atrodyti kūnas, tam, kad patrauktų vyrų žvilgsnį. Čia ir slypi paradoksas – moteris yra panoptikumo, kurį pati aplink save sukūrė, belaisvė.
Sulig troškimų dydžiu (Cut to the Measure of Desire, 2010) Tai yra performansų serija, susijusi su feminizmu ir žiūrėjimo teorijomis. Naudodamasi olandų viešnamių tapybos simbolizmo kalba, menininkė kuria perdėto seksualumo scenas. Tarsi flandų tapyboje, kiekvienas gestas ir smulkmena kruopščiai parinkti taip, kad simbolizuotų paleistuvystę, komerciją ir geismus. Netobulas sutvėrimas (pati menininkė), paslėptas tarp dviejų dimensijų idealizuoto pasaulio, pozuoja scenoje. Siekis palaikyti tobulumo iliuziją yra beprasmis ir troškimų kodai sutrupa nuo žiūrovų troškimų svorio.
Dawn Woolley 2001 m. baigė meninės graviūros bakalauro studijas Manchester Metropolitan universitete. Savo kūryboje plėtoja fotografija paremtas praktikas, videomeną, instaliacijas ir performansus. 2008 metais įgijo fotografijos magistro laipsnį Karališkajame menų koledže (Royal College of Art). Menininkė šiuo metu gyvena ir dirba Kardife (Jungtinė Karalystė), dėsto fotografiją Bridgend koledže. Ji yra ko-direktorė kuratorinio projekto“ Another product", kurį įkūrė 2003 m. kartu su James Moore.
Paroda veiks iki rugpjūčio 11 d.
Galerija dirba II–V 12–18 val., VI 12–16 val.
Parodą remia: LR Kultūros rėmimo fondas, Lietuvos fotomenininkų sąjunga.
