Dramos terapija, pasak Monikos, yra išskirtinis būdas padėti žmogui ne tik išgyventi emocines traumas, bet ir įprasminti jas kūrybiniu procesu.
„Dramos terapija yra labai efektyvi tarpininkė tarp meno ir kūrybos, apskritai, ir psichologijos, ir psichoterapijos. Kadangi didžioji žmonijos veiklos dalis yra, na galima sakyti, dramatiniai veiksmo susitikimai, tai yra žmogaus santykis su kitais, santykis su supančia aplinka, santykis su savimi pačiu.
Dramos terapija, kaip nė viena kita terapija, sugeba integruoti tokį psichoterapinį procesą į kasdienį žmogaus gyvenimą, nes ji yra veiksmo terapija“, – aiškina Monika.
Proga „išsitaškyti“ savo emocijose
Šis metodas ypač efektyvus potrauminiais laikotarpiais, kai žmogui reikia sugrįžti į gyvenimą po sunkių patirčių. Monika pabrėžia, jog dramos terapijos veiksmingumas buvo įrodytas daugybe mokslinių tyrimų, ypač Izraelyje, dirbant su Holokaustą išgyvenusiais žmonėmis ir jų palikuoniais. Lietuvoje jos kolegės taip pat naudojo šią terapiją pabėgėlių centruose, padėdamos moterims, jų vaikams ir šeimoms.
„Aš pati tokios praktikos neturėjau, tai galiu tik liudyti. Man sakė, kad tikrai buvo nelengva, bet tikrai, labai aktualu ir naudinga. Moterys turėjo progą „išsitaškyti“ emocijose savo, saugioje aplinkoje ir vėl save susirinkti iš naujo“, – dalijasi Monika.
Dramos terapija, pasak M. Bičiūnaitės, taip pat turi didelį prevencinį potencialą, padedant bendruomenėms pasiruošti ekstremalioms situacijoms.
„Aš skaitau, kad dramos terapija yra viena iš holistinių sveikatos būdų. Prevencija visada yra labiausiai skatinamas dalykas visoje holistinėje medicinoje, nes kai viskas jau įvyksta, tada jau reikia traukti, jau nieko neišmoksi toje situacijoje. Toje situacijoje jau veikia instinktai ir tavo žinios“, – sako ji.
Kūryba – būdas įveikti ekstremalias situacijas
Paklausta, kaip galėtų prisidėti ekstremaliomis sąlygomis, Monika atsako kukliai, bet užtikrintai: „Tuo metu, kai yra ekstremali situacija, tai ir yra ekstremali situacija, joje reikia veikti ir aš nesu tikra, ar aš toje situacijoje veikčiau tik kaip dramos terapeutė, gal aš visų pirma veikčiau kaip pilietė. Jeigu būčiau sveika ir sąmoninga, veikčiau taip, kad galėtume išgyventi“.
Ji pabrėžia, kad kūryba – nuo meno, poezijos iki dainų – yra svarbus išgyvenimo įrankis net sudėtingiausiomis aplinkybėmis. Kaip aktorė ir terapeutė, Monika gerai supranta kūrybos galią.
„Dramos terapija yra meno sritis, kuri yra tarpininkė tarp dramos, meno ir psichoterapijos. Teatras man, kaip Monikai, pačiai suteikia galimybę ir leidžia pabūti tame kūrybiniame procese, ko pasėkoje įvyksta kažkokia mano emocijų perkaita. Aš, kažkuria prasme, „terapinuosi“ mene“, – sako ji.
Tačiau ji vis dažniau save identifikuoja kaip dramos terapeutę, o ne aktorę, nes būtent ši sritis jai turi didesnę prasmę gyvenime.
Holistinis požiūris į žmogų
Monika yra ne tik dramos terapeutė, bet ir kinų medicinos specialistė bei akupunktūristė. Šios žinios suteikia jai galimybę taikyti holistinį požiūrį į žmogų.
„Aš jau nebegaliu kalbėti vien tik apie dramos terapiją sausai, nes mano patirtis daug platesnė yra ir čia įrankių yra labai daug. Aš integruoju šiuos įrankius ir jie duoda tikrai nemažą kraitį – žmogus išeina turėdamas didelį kraitį savipagalbai. Ypač, kalbant apie prevenciją, žmogus išeina turėdamas įrankius ateities situacijoms, kuriuos gali panaudoti“, – pasakoja ji.
Moteris priduria: „Rytų medicinos įrankiai yra susiję ir su streso valdymu, emocijų, savęs susirinkimo ir taip toliau. Čia labai platus spektras, tai yra labai naudingi ir konkretūs dalykai. Čia yra dalykai, kuriuos reikia treniruoti, kaip raumenis, negalima atsisėsti ir pasiduoti, o reikia treniruoti.
Dramos terapija yra vienas iš būdų treniruoti save išgyvenimams, bet kokiose situacijose. Vienam ekstremali situacija yra karas, o kitam skyrybos, kitam gal dar kažkokia bėda“.
Būdas atrasti save iš naujo
Monikos patirtis Rytų medicinoje leidžia jai integruoti įvairius metodus, kurie padeda klientams ne tik išgyventi, bet ir augti. Ji dalijasi istorija apie moterį, kuriai dramos terapija padėjo susidoroti su išsėtinės sklerozės diagnoze.
„Ji nepaprastai didelius komplimentus skyrė dramos terapijai ir sakė, kad tik jos dėka šiai dienai jos diagnozė yra paneigta. Tai aš dar kartą kartoju, kad jokiu būdu jos neišgydė ta dramos terapija, bet jos metodų pasėkoje, ta moteris pradėjo suvokti, jog ji nėra vien tiktais liga, kad ji dar turi kitų resursų, kurie dar gali padėti jai su šia negalia susitvarkyti“, – atskleidžia ji.
Kalbėdama apie balansą tarp menininkės ir terapeutės vaidmens, Monika pabrėžia, kad šios veiklos ją viena kitą papildo.
„Ten kur aš garsinu filmus, vaidinu teatre, ar filmuojuosi, aš esu Monika, kuri tuo metu turi galimybę išjausti savo išgyvenimus, savo emocijas per personažą, per situacijas, per santykį su kitais, o kai tampu dramos terapeute, aš tada asistuoju savo partneres, kurios yra mano klientės, mano grupė.
Ten jau visai kitas mano vaidmuo, tik gal įrankiai panašūs – tai yra mano įdirbis 30-ies metų teatre ir kine, taip pat dramos terapijos studijos, kinų medicinos žinios, bet aš jau šitoje situacijoje esu tų žmonių lydėtojos pozicijoje“, – sako ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
