Prezervatyvas, tai barjerinis kontraceptikas, toks nieko nepraleidžiantis užvalkaliukas, kuris maunamas ant lytiškai sujaudintos vyro varpos. Bet ar iš tiesų jis jau toks nieko nepraleidžiantis, kaip mes linkę manyti? Ir kodėl net ir naudojant prezervatyvą erotiniai žaidimai kartais „išsilieja“ nemaloniais siurprizais?
Aplinkybių aukomis žmonės dažnai tampa tik todėl, kas prezervatyvą naudoja neteisingai. Yra ne viena liga, kurią galima „pasigauti“, tik dėl atsainaus požiūrio į save.
Pavyzdžiui, sifilis bjaurios erozijos arba opos su blizgiu vario raudonumo dugnu pavidalo žymę dažniausiai palieka ant lytinių organų. Bet! „Gėdos antspaudas“ gali išsirinkti sau visai nestandartinę lokalizaciją, ten kur prisilietė juo užsikrėtusio žmogaus kūnas: kiaušinėlių, analinės angos srityje, ant pilvo, burnos ertmėje, ant lūpų ir net delnų. Tad nenuostabu, kad prezervatyvas, saugantis tik nedidelį (nenorėjome nieko įžeisti) kūno fragmentą, gelbsti toli gražu ne visada.
Genitalijų herpesas okupuoja makštį ir gimdos kaklelį. Ant odos ir gleivinių paviršiaus susidaro mažytės skysčiu pripildytos pūslelės. Moterys jaučia skausmą ir deginimą, patiria diskomfortą šlapinantis. Vyrams bėrimai išsidėsto ant lytinio organo galvutės ir kamieno. Kokybiškas prezervatyvas riziką užsikrėsti herpesu ženkliai sumažina. Tačiau jis visiškai nenaudingas, jei pūslelės nusėjo ne tik genitalijas, bet ir gaktą. Trinantis kūnams, ligos sukėlėjas lengvai pereis iš vieno nešiotojo kitam. Paprastą herpesą galima „pasigauti“ ir oralinio sekso metu. Laisvos meilės ir neatsakingų ryšių mėgėjams infekcijos tikimybė padidėja.
Smailiagalės kondilomos (genitalijų karpos) gali atsirasti pas seksualiai aktyvius 20-40 metų piliečius, kurie nesilaiko asmeninės higienos taisyklių. Užsikrėtimo tikimybė didesnė tiems meilužiams, kurie iki gali neišsigydė gonorėjos, trichomonozės, chlamidiozės ir kitų uždegiminių šlapimo ir lytinės sistemos procesų. Vyrams karpos dažniausiai atsiranda ant varpos arba po apyvarpe. Neretai šie nelaukti svečiai gali imti augti šlaplėje (pačioje jos pabaigoje) ir išangės srityje. Moterims kondilomos padengia mažąsias lytines lūpas, vaginos angą, išangę.
Užkrečiamasis moliuskas (molluscum contagiosum), užkrečiama virusinė odos liga, kuriai būdingos balzganos papulės (mazgeliai), atsiranda ant veido, pilvo, kaklo, klubų, lytinių organų. Pieno baltumo arba blyškiai rožiniai bėrimai dažnai išsidėsto zonose, kurių nedengia prezervatyvas. Susidarę mazgeliai gali būti nuo soros grūdo iki žirnio dydžio. Kiekvieno mazgelio viduje galima pamatyti įdubimą su nedidele angele, kurią paspaudus išteka košelės pavidalo masė.
Minkštasis šankeris arba šankroidas (lytiniu keliu užkrečiama liga) taip pat pasireiškia bet kuriame sukėlėjo įsiveržimo taške. Pagrindinį vaidmenį čia vaidina streptobacila, kuri perduodama tik lytinio kontakto metu. Genitalijų srityje ima ryškėti skaisčiai raudona dėmė, kurios centre pastebima pūslelė. Laikui bėgant susiformuoja skausmingas pūlinėlis. Jis didėja, susilieja su kaimyniniais pūliniais. Pūlingos išskyros, patekusios ant odos, sukelia kitas opeles. Po 3-4 parų plyšusio pūlinėlio vietoje atsiranda 1-1,5 cm skersmens opa netaisyklingais, tarsi apkramtytais pakraščiais ir pūlingomis apnašomis dugne. Po 2-3 savaičių nuo atsiradimo opos surandėja, o užgyja po 1-2 mėnesių, tačiau jų vietoje susidaro randai. Vyrams kaip viena iš minkštojo šankerio komplikacijų gali būti apyvarpės susiaurėjimas.
Prezervatyvas neapsaugo lytinių partnerių ir nuo grybelinių ligų – mikrosporijos, trichofitijos.
O dabar apie prezervatyvo struktūrą
Šiuolaikiniai prezervatyvai dažnai gaminami iš latekso. Manoma, kad ši medžiaga turi puikias mechanines savybes, o gamintojai tvirtina, kad kiekvienas latekso prezervatyvas tikrinamas, naudojant elektros srovę, ar jame yra skylučių. Taip pat prezervatyvai pasirinktinai tikrinami pilant į juos vandenį ir pripučiant oro. Žinoma, to galbūt visai pakanka, kad įsitikintume, jog jis pro savo sieneles nepraleidžia skysčių, bet verta paminėti ir tokį klastingą faktą – kad latekso prezervatyvai turi mikroskopines poras.
Technologijos instituto (Rusija, Sankt Peterburgas ) mokslininkai pasitelkę į pagalbą elektroninę aparatūrą įrodė, kad prezervatyvuose yra 5 mikronų dydžio angelės. O dabar, palyginimui, įsivaizduokite kai kuriuos ligų sukėlėjus, kurių mes taip bijome ir visai nenorime įsigyti: AIDS viruso ŽIV dydis yra apie 0,1 mikrono (vadinasi 50 kartų mažesnis nei latekso prezervatyvo poros dydis), sifilio sukėlėjas – blyškioji treponema – apie 0,25 mikrono, herpes virusas – 0,3.
Tikriausiai, būtent dėl to JAV Medicinos pramonės ministerija įpareigojo prezervatyvų gamintojus skelbti ant pakuočių informaciją apie galimą neefektyvumą. Dabar JAV ant automatų, parduodančių prezervatyvus, yra perspėjimas: „Warning condoms do not protect you from HIV virus“ (Dėmesio, prezervatyvai neapsaugo jūsų nuo ŽIV).
Deja, pasirodo, prezervatyvai – ne panacėja nuo visų problemų. Tai, kad naudojate prezervatyvą dar nereiškia, kad esate visiškai saugus. Tačiau jie visgi gali ženkliai sumažinti lytinių infekcijų perdavimo tikimybę. Viena statistika sako, kad nuolat naudojant prezervatyvą užsikrėsti gonorėja galima tik 30,3 proc. atvejų, chlamidijomis ir trichomonomis – 17 proc. Mūsų epidemiologai pateikia „gražesnius“ skaičius. Pagal juos nuo gonorėjos prezervatyvai apsaugo iki 90 proc., 70 proc. saugo nuo žmogaus papilomos viruso, nuo ŽIV – nuo 69 iki 94 proc., o pagal kai kuriuos tyrimus net visą 100 proc. Mūsų specialistai mano, kad dėl nesėkmės dažniausiai kaltas pats žmogus, o ne prezervatyvas. Prezervatyvas naudojamas netinkamai, yra per mažas arba per didelis. Bet kokiu atveju, tai kol kas vienintelė ir todėl norėtųs tikėti, kad pakankami patikima, barjerinė priemonė, sauganti nuo lytiškai plintančių ligų.
