Prisimenate kosmonautų dietą? Tai tokia maitinimosi sistema, kai valgome tik medžiagas, kurios reikalingos žmogaus organizmui – mūsų žarnynas jas visas suvirškina ir pasisavina. Toks mitybos racionas neturėdavo maisto skaidulų, šiuo metu vadinamų prebiotikais.
Tačiau greitai buvo pastebėta, kad toks maistas labai kenkia žarnynui ir visam žmogaus organizmui. Todėl, kad pakinta žarnyno bakterijų sudėtis, sutrinka imunitetas, jis nebesaugo nuo vėžio ir kitų susirgimų.
Taip dar kartą buvo įsitikinta, kad maisto skaidulos nėra balastinės medžiagomis. Nors šios medžiagos žmonijai žinomas nuo senų laikų, tačiau iki šiol jos vis dar buvo laikomos organizmui nereikalingomis medžiagomis.
Tokia nuomonė susiformavo todėl, kad prebiotikai, arba maisto skaidulos, yra nesuvirškinami angliavandeniai. Vadinasi, žmogaus organizmas neišskiria tokių fermentų, kurie galėtų šiuos angliavandenius suskaidyti.
„Evoliuciškai taip susiformavo, kad žmogus nevirškina šių angliavandenių – tai maistas bakterijoms, kurios gyvena mūsų žarnyne“, – sako gydytojas Vaidotas Urbonas, Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos docentas.
Įvairių prebiotikų žmogaus kasdienėje mityboje gausu – jų yra vaisiuose, uogose, daržovėse, kruopose. Tai hemiceliuliozė, celiuliozė, ligninas, pektinas, inulinas ir kt. Nors pats prebiotikų terminas buvo pradėtas naudoti tik XX a. paskutiniajame dešimtmetyje.
Pasak V. Urbono, šiuo metu mokslininkai aktyviai tyrinėja prebiotikus ir jų įtaką žmogaus sveikatai. Pavyzdžiui, buvo nustatyta, kad apie 10 proc. motinos pieno sudaro prebiotikai galaktoligosacharidai. Tyrimai parodė, kad jie kūdikio žarnyne skatina augti gerąsias bakterijas, ypač bifidobakterijas.
Nustačius teigiamą prebiotikų poveikį žmogaus sveikatai jais praturtinami ir kasdieniai maisto produktai – pieno, duonos ir kt. gaminiai. Tai vadinamieji funkciniai maisto produktai, turintys papildomą teigiamą poveikį.
Skaičiuojama, kad žmogui per parą vidutiniškai reikia 400 – 500 g angliavandenių, iš jų apie 25 g turėtų sudaryti skaidulinės medžiagos.
Skaidulinės medžiagos absorbuoja vandenį bei kai kurias organines medžiagas, pvz. tulžies rūgštis. Ląsteliena sujungia amoniaką, susidarantį žarnyne, manoma, kad ląstelienos trūkumas vienas iš veiksnių, skatinančių susirgti cukralige, ateroskleroze, išemine širdies liga.
Pektininės medžiagos pasižymi tuo, kad mažina cholesterino kiekį kraujyje, šalina iš organizmo riebalines medžiagas.
Inulinas taip pat mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Be to, jis stimuliuoja medžiagų apykaitą, gerina žarnyno peristaltiką, maistinių medžiagų slinkimą žarnynu, todėl tai saugo nuo vidurių užkietėjimo ir greitina toksinų pasišalinimą. Kad pagerėtų žarnyno veikla, per dieną mūsų maiste turėtų būti 3-5 g inulino.
Pasak gydytojo V. Urbono, žmogaus organizme yra milijardai bakterijų, daugiau nei tūkstančio skirtingų rūšių, todėl kasdienėje mityboje jų taip pat negalima pamiršti – su maistu turime gauti pakankamai prebiotikų. „Kai žmogaus žarnynas sveikas, viskas būna gerai – ir imunitetas stiprus, ir nuotaika gera“, – pabrėžia gydytojas.
Mokslininkai yra suskaičiavę, kad žarnyne esančių bakterijų kiekis sudaro apie 1,5 kg. Didžiausia jų koncentracija storojoje žarnoje, tačiau bakterijos pasiskirsčiusios visame virškinamajame trakte.
