Įkaitusioje Lietuvoje gaisrų pavojus šiandien itin aktualus. Kokių bėdų siautėjančios liepsnos yra pridariusios žmonijai ir pasauliui?
Perpildytuose senovės miestuose siautė epidemijos, jie tiesiog duso nuo purvo, o gatvės tiesiogine šio žodžio prasme buvo virtusios kanalizacijos latakais. Tačiau labiausiai žmonės kentėdavo nuo gaisrų. Absoliuti dauguma pastatų būdavo mediniai, gatvės siauros, namai beveik liesdavosi stogais. Be to, mieste buvo laikomos grūdų, šieno ir šiaudų atsargos, daugelis židinių būdavo atviri, o kambarius žmonės apsišviesdavo žibalinėmis lempomis. Tad nenuostabu, kad tokiomis sąlygomis gaisrai kildavo nepaprastai greitai. Žmonėms telikdavo pasitraukti ir laukti, kol ugnis pati nustos siautėjusi.
Liepsnos teatruose
Palikęs žymę istorijoje gaisras įvyko 1491 m. Drezdene ir sunaikino beveik visą miestą. 1666 m. rugsėjo 2-6 d. Londone siautusi ugnis surijo beveik 14 tūkst. namų ir paliko be pastogės 200 tūkst. gyventojų.
1728 m. baisaus likimo sulaukė Danijos sostinė Kopenhaga – supleškėjo beveik iki pamatų, o jau 1752-aisiais kilo garsusis Maskvos gaisras, per kurį sudegė apie 18 tūkst. statinių.
Nors XIX a. naujausi civilizacijos laimėjimai palengvino kovą su gaisrais, jų pavojus išliko. 1834 m. Londone įvykus gaisrui sudegė net britų parlamento rūmai. Jau kitais metais Niujorke per gaisrą pražuvo apie 700 namų, o nuostoliai siekė apie 20 mln. dolerių! 1842 m. ugnis sunaikino didžiąją Hamburgo dalį, o jau po metų ugnis pelenais pavertė apie tūkstantį amerikiečių Pitsburgo miesto namų.
1872 m. lapkričio 9-10 d. ugnis siautė JAV Bostono mieste. Ji sunaikino 600 pastatų, o jos padaryta žala įvertinta 75 mln. dolerių. 1863 m. gruodį Čilės Santjago mieste užsidegė bažnyčia, kurioje žuvo apie 2000 tikinčiųjų. 1876 m. gaisras kilo Niujorko teatre ir nusinešė 300 žiūrovų gyvybes. Gaisrų banga teatruose nesibaigė – 1881 m. gruodį per gaisrą Vienos teatre sudegė apie 600 žmonių. 1887 m. ugnis siautėjo Paryžiaus Komikų operos pastate – žuvo 200 prancūzų. 1903 m. “Irokėzo" teatre Čikagoje per gaisrą sudegė apie 600 teatro mėgėjų.
Gaisrus galima toliau vardyti, tačiau daugelis istorikų sutaria, jog vienas didžiausių gaisrų žmonijos ir JAV istorijoje 1871-aisiais kilo Čikagoje.
Sausra atnešė nelaimę
Mičigano ežero pakraštyje esanti Čikaga 1871 m. buvo antras pagal dydį amerikiečių miestas. Jame gyveno apie 300 tūkst. žmonių, be to, mieste vyko didelės statybos, tad į jį plūdo vis naujos gyventojų bangos.
Pats gražiausias buvo miesto centras, kur stovėjo marmuru puošti viešbučiai, bankai ir kazino. Vakarais turtingieji čikagiečiai traukdavo į centre esantį teatrą ir operos salę. Miesto pakraščiuose ir jo apylinkėse buvo gausu fermerių vienkiemių, kurie aprūpindavo vieną turtingiausių JAV miestų maistu.
Dauguma naujų pastatų buvo statoma iš akmens, tačiau medieną taip pat aktyviai naudojo. Iš jos statė nedidelius restoranus ir kavines, gamino pastatų stogus ir sienas, klojo gyvenamųjų namų perdangas bei šaligatvius. Būtent šiomis medienos „gyslomis“ vienoje iš Čikagos pakraštyje buvusių fermų kilęs gaisras lengvai persimetė į miestą.
Nors buvo jau ruduo, lemtingoji 1871 m. spalio 8-oji niekuo nepriminė šio metų laiko. Jau beveik pusantro mėnesio ant Čikagos nenukrito joks lietaus lašas, viskas aplink buvo perdžiūvę. Sausros nukamuoto miesto gyventojai su baime laukė tuoj prasidėsiančių gaisrų. Tačiau kurį laiką ugnį pavyko suvaldyti.
1871 m. rugsėjo 30 d. Čikagoje užsidegė Barlingtono sandėlis, o spalio 7 d. ugnis prarijo vieną iš Čikagos gamyklų. Gaisrininkams šiaip ne taip pavyko numalšinti liepsnas. Tos dienos vakarą dar niekas negalėjo žinoti, kas jų laukia kitądien.
Gaisrą sukėlė karvė?
Spalio 8-osios vakarą fermerio Patriko Olerio, gyvenančio Čikagos pakraštyje, ūkyje prasidėjo vakarinis karvių melžimas. Fermerio žmona misis Oleri melžė vieną iš savo žalmargių. Kadangi karvidėje buvo tamsu, moteris atsinešė žibalinę lempą. Dabar jau nebeaišku, kodėl karvei nepatiko minėta lempa, tačiau galvijas netikėtai pasimuistė ir spyrė užpakaline koja tiesiai į šviesos šaltinį. Lempa apvirto ir sudužo, o degantis žibalas užliejo šieną.
Šitaip prasidėjo vienas didžiausių gaisrų JAV istorijoje. Tiesa, vėliau, jau teisme, misis Oleri kategoriškai neigė išvis tą vakarą melžusi karves. Pasak jos, tuo metu ji esą miegojusi savo lovoje. Dalis tyrinėtojų teigia, kad gaisras prasidėjo, kai girtas P.Oleris sudaužė žibalinę lempą savo karvidėje, o legenda apie karvę buvo sukurta daug vėliau pasiteisinimui.
Kad ir kaip būtų nutikę, buvo tvirtai nustatyta, kad gaisras pirmiausia kilo būtent Olerių ūkyje. Ugnis plito neįtikėtinai greitai, mat minėtame ūkyje ir aplink jį visur buvo prikrauta sauso šieno atsargų. Netrukus užsiliepsnojo ir kaimynų ferma, o liepsna buvo tokia stipri, kad niekas net nebandė jos gesinti. Kai netikėtai papūtė stiprus pietų vėjas, ugnis suliepsnojo dviguba jėga. Gigantiški liepsnos liežuviai pasiekė kitoje kelio pusėje stovinčius gyvenamuosius namus ir uždegė jų stogus. Šito niekas nesitikėjo.
Kiek vėliau atvykę gaisrininkai bandė sutrukdyti gaisro plitimą, bet tai buvo beviltiška – ugnis persimesdavo nuo namo į namą per stogus. Vėliau buvo nustatyta, kad ugnis plito maždaug pėsčiojo judėjimo greičiu. Karštis Čikagos gatvėse buvo toks didelis, kad net didžiulis šešiaaukštis namas supleškėjo per 6 minutes. Pradėjo lydytis net marmuras, o nuo karščio sproginėjo akmenys.
Ugniai „atsparus" bankas
Daugelis manė, kad Pirmojo nacionalinio banko pastatas visiškai saugus, nes jis buvo pastatytas vien iš akmens, geležies ir stiklo. Tačiau žmonės klydo – bankas supleškėjo net greičiau negu daugelis pastatų, vos per 5 minutes!
Kai ugnies liežuviai pasiekė Mičigano ežerą, gaisras kiek aprimo.
Laimė, žuvusiųjų buvo palyginti nedaug (apie 250), tačiau pastogės neteko beveik 100 tūkst. žmonių. Daugiau nei 9 kvadratinių kilometrų plote iš miesto teliko tik pajuodę rūkstantys griuvėsiai. Visa gaisro padaryta žala buvo apie 190 mln. dolerių.
Likimo ironija, tačiau P.Olerio, kurio karvidėje ir prasidėjo gaisras, gyvenamasis pastatas išliko sveikas ir nepaliestas.
Parengta pagal „Vakaro žinių“ priedą „Geras!“
