Didžiąją parodoje eksponuojamos kolekcijos dalį sudaro darbai iš švediškojo V. Kasiulio kūrybos laikotarpio (XX a. 6 – 7 dešimtmečiai) – tai spalvotos litografijos, lino raižiniai, pastelės. Tarp jų – dailininko pamėgtos figūrinės kompozicijos, peizažai, natiurmortai, autoriaus parodų Švedijoje afišos. Į Švediją menininką pakvietė galeristas Sture Anderssonas, pamatęs V. Kasiulio darbus parodoje Paryžiuje. Įdomu tai, kad šis galeristas, atkreipęs dėmesį į Kasiulio kūrybą, Švedijoje surengė ir tokių pasaulinio garso dailininkų, kaip Salvadoras Dali bei Markas Šagalas, parodas. Pirmosios Kasiulio parodos Švedijoje įvyko 1954 m. Malmėje, Landskrūnoje ir Borstahusene. Paskui Kasiulis ten ėmė lankytis ir dažniau, vykdavo į Švediją atostogų, daug keliavo, tapė vietos peizažų ir kasdienio žmonių gyvenimo motyvus, be aukščiau paminėtų miestų surengė parodas Stokholme (1957 m.), Erebru (1961 m.), Danijos sostinėje Kopenhagoje (1959 m.). Glaudūs Kasiulio ir Švedijos ryšiai, užsimezgę 1954 m., tęsėsi iki 1970-ųjų pradžios.
Eksponuojamos litografijos, kurių tiražo numeriai 9/50, 9/25, priklauso ankstyviausių Kasiulio litografijų serijai (XX a. 6 dešimtmetis), kuri buvo skirta būtent Švedijos žiūrovams. Kitos datuojamos tiek XX a. 6 – uoju, tiek 7 – uoju dešimtmečiais. Litografijų tarpe atrasime ir ilgametes tradicijas tęsiančių, kiekvienam iš mūsų atpažįstamų dailės temų („Motina ir vaikas“, „Moters aktas“), prancūziškų pasakojimų („Cirko artistai“, „Muzikantai“) ar konkrečių Švedijos miestelių motyvų („Landskrūnos citadelė“, „Trys namai Landskrūnoje“). Kaimo ir darbo scenų motyvai („Sėjėjas“, „Artojas“, „Šieno vežimas“, „Žirgo kaustymas“) savo dvasia artimi ir lietuviškojo kaimo vaizduosenai. Darbai su žvejų figūromis – taip pat neatsitiktiniai ir dažni Kasiulio kūryboje. Pats Kasiulis žvejybą labai mėgo ir Švedijoje žuvaudamas praleisdavo ištisas valandas. Dar viena, įdomią istoriją menanti litografija „Borstahuseno žuvininkė“ (moteris su karučiu). Kūrinyje pavaizduota moteris – tai tikra Borstahuseno žvejų kaimelio gyventoja Sigrid Jonsson, 1977 m. švedų spaudoje aprašoma kaip paskutinioji žuvininkė, tuo metu jau sulaukusi 90 metų ir išgarsėjusi tuo, kad ją, rytais bevežančią žuvį iš Borstahuseno į Landskrūnos turgų, ne sykį tapė dailininkas Kasiulis. Žuvininkių, kurios tapo Borstahuseno simboliu, atminimui 1994 m. Borstahusene, ant jūros kranto, pastatytas švedų skulptorės Lenos Lervik sukurtas paminklas - bronzinė, į jūrą žvelgiančios moters su karučiu figūra.
Vytautas Kasiulis gimė 1918 m. Simne (kitų šaltinių teigimu – 1914 m. Smolensko gubernijoje). Mirė 1995 m. Paryžiuje.
Nuo 1937 m. mokėsi Kauno meno mokykloje. 1941 m. baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą (vėliau jame dėstė). V. Kasiulio diplominis darbas teatro tematika „Prieš generalinę repeticiją“ buvo pripažintas geriausiu per visą meno mokyklos istoriją (šis paveikslas dabar kabo Kauno muzikinio teatro foje). 1943 m. dailininkas surengė personalinę kūrybos parodą Kauno Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje. 1944 m. emigravo į Vokietiją. Dėstė Dailės ir amatų mokykloje, vadovavo piešimo klasei Freiburge, surengė kelias personalines parodas. Dėl karo baigties į Lietuvą nebegalėjo sugrįžti, todėl 1948 m. išvyko į išsvajotąjį Paryžių. 1949 m. amerikiečių galerija „Hallmark“ Paryžiuje paskelbė konkursą ir V. Kasiulis pateikė savo kūrinį, kartu su keliais tūkstančiais kitų menininkų. Tuo metu dailininkas gyveno labai skurdžiai, bet jo konkursui pateiktas darbas „Pabėgimas į Egiptą“, nutapytas ant dovanotos pagalvės užvalkalo, pateko į penkiasdešimtuką dailininkų kūrinių, kurių paroda buvo rodoma įvairiuose JAV miestuose, Argentinoje.
Tais pačiais 1949 m. Paryžiuje dailininkas surengė ir pirmąją personalinę parodą, o 1950 m. prasidėjo ilgametis V. Kasiulio ir garsaus Paryžiaus galerininko Christiano-Gilberto Stiébelio bendradarbiavimas, Paryžiuje kasmet buvo rengiamos autoriaus parodos.
Palaipsniui V. Kasiulis tapo vienu iš nedaugelio lietuvių menininkų, pasiekusių pripažinimą pasaulinėje meno erdvėje. Jo kūriniai saugomi Paryžiaus ir Niujorko moderniojo meno muziejuose, Prancūzijos, JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Danijos, Šveicarijos, Vokietijos, Argentinos, Australijos ir kitų šalių dailės galerijose bei privačiose kolekcijose.
Dailininkas išmanė aliejaus, guašo, pastelės, temperos technikas. Jomis tapė figūrines kompozicijas, portretus, lyrinius peizažus, natiurmortus. Taip pat sukūrė piešinių, akvarelių, litografijų, lino raižinių, apipavidalino prancūzų kino filmą „Dvigubas gyvenimas“ (1954).
Kūrybinio kelio pradžioje vyravo buitinio žanro paveikslai, pasižymintys realistiškumu, psichologinės įtaigos studijomis ir humoro gaidele. Paryžiuje autoriaus braižas įgavo modernistinį atspalvį. V. Kasiulis pamėgo muzikantus, cirko artistus, šventuosius. Kūriniai tapo lyriškesni, dekoratyvūs, atsirado improvizacija, paletėje įsigalėjo šviesios, sodrios spalvos. Žmonių figūras autorius abstrahavo, supynė jas su arabeskiškomis linijomis sukurdamas karnavalo efektą.
Šiais metais, birželio 27 d. Vilniuje duris atvėrė Vytauto Kasiulio vardo dailės muziejus, pristatantis šio menininko kūrybinį palikimą. Muziejuje eksponuojama ir saugoma daugiau nei 900 dailininko kūrinių.
