Prasidėjo žiedadulkių sezonas

Šiau­lių uni­ver­si­te­to Ap­lin­ko­ty­ros ka­ted­ros ve­dė­ja, pro­fe­so­rė Ing­ri­da Šau­lie­nė per­spė­ja žie­da­dul­kėms aler­giš­kus žmo­nes – šią sa­vai­tę jau ga­li­ma ti­kė­tis ber­žų žie­da­dul­kių pro­ver­žio.

Ber­žų žie­da­dul­kių „tran­zi­ti­nė zo­na“

Dėl šio pa­va­sa­rio me­teo­ro­lo­gi­nių ypa­ty­bių – grei­tai be­si­kei­čian­čio oro – laz­dy­nas ir alks­nis lė­tai kau­pė ši­lu­mą, to­dėl jų žy­dė­ji­mas ne­bu­vo la­bai in­ten­sy­vus. Alks­nių žy­dė­ji­mas, I. Šau­lie­nės žo­džiais, šie­met jaut­rių žmo­nių svei­ka­tai ne­tu­rė­jo su­kel­ti stip­raus po­vei­kio.

Žy­miai pa­vo­jin­ges­nis bus ber­žų žy­dė­ji­mas. „Per­nai ber­žų žy­dė­ji­mas ne­bu­vo la­bai di­de­lis, to­dėl ma­nau, kad šie­met ga­li­me ti­kė­tis di­des­nio jų žie­da­dul­kių ant­plū­džio. Nors praei­tą sa­vai­tę net iš to­li at­ne­ša­mų to­kių žie­da­dul­kių dar ne­pas­te­bė­jo­me“, – sa­kė spe­cia­lis­tė.

Aler­giš­ki žmo­nės šią sa­vai­tę grį­žę iš lau­ko tu­rė­tų iš­si­plau­ti no­sį, nu­si­praus­ti, gal net iš­si­mau­dy­ti, kad žie­da­dul­kių ant jų kū­no lik­tų kuo ma­žiau.

Ber­žų žy­dė­ji­mo se­zo­nas Šiau­rės Eu­ro­po­je aler­giš­kiems žmo­nėms – pa­vo­jin­giau­sias pe­rio­das.

„Gau­na­me žie­da­dul­kių iš šil­tų kraš­tų, kur ber­žai pra­žys­ta anks­čiau, su­lau­kia­me jų ir iš Skan­di­na­vi­jos, kur šie pra­žys­ta vė­liau. Tas žy­dė­ji­mo pe­rio­das Lie­tu­vo­je trun­ka iki pu­sant­ro mė­ne­sio, be­veik iki ge­gu­žės pa­bai­gos, kai tuo tar­pu Vo­kie­ti­jo­je tę­sia­si tik apie 10 die­nų“, – apie Lie­tu­vos iš­skir­ti­nu­mą dėl geog­ra­fi­nės pa­dė­ties aiš­ki­no pro­fe­so­rė.

Šią sa­vai­tę jau ga­li­ma ti­kė­tis ber­žų žie­da­dul­kių pro­ver­žio  (Fotodiena.lt/A. Pliadžio nutor.)

Aler­ge­nų ga­li­ma veng­ti

Kar­tu su ber­žais žy­di gluos­niai, ąžuo­lai, tuo­pos. „Tie­sa, žmo­nės daž­nai klys­ta la­biau ne­ri­mau­da­mi dėl skrai­dan­čių tuo­pų pū­kų nei dėl jų žie­da­dul­kių. Pū­kai tė­ra me­cha­ni­niai, emo­ci­niai dir­gik­liai, su­ke­lian­tys ne­tvar­kos po­jū­tį, ta­čiau ne­tu­rin­tys che­mi­nio po­vei­kio svei­ka­tai“, – aiš­ki­no Ing­ri­da Šau­lie­nė.

Pa­va­sa­rį ji mies­te ne­ri­mau­ja ne tik dėl žie­da­dul­kių gau­sos, bet ir dėl dul­kių, ky­lan­čių nuo ne­šluo­tų gat­vių, ne­sut­var­ky­tų te­ri­to­ri­jų. Žie­da­dul­kėms įsi­jaut­ri­nu­siems žmo­nėms dul­kės ga­li tap­ti pa­pil­do­mu dir­gik­liu, su­stip­rin­ti aler­gi­jos po­žy­mius.

Nus­ta­ty­ta, kad žie­da­dul­kių di­des­nis kie­kis pa­ste­bi­mas ky­lant vė­jui ir jam ma­žė­jant. Taip pat ke­lios va­lan­dos po lie­taus: pra­de­da skrai­dy­ti iš­džiu­vu­sios žie­da­dul­kės nuo žie­dų, pa­ky­la ir tos, ku­rios iš jų bu­vo lie­taus iš­plau­tos.

„Pa­si­vaikš­čio­ti re­ko­men­duo­čiau ei­ti tuoj po lie­taus, kol la­pai dar neiš­džiu­vo, ar­ba ge­ro­kai vė­liau, pa­lauk­ti, kol vi­siš­kai iš­džius ir di­džią­ją da­lį žie­da­dul­kių vė­jas nu­neš“, – pa­ta­rė pa­šne­ko­vė.

Žie­da­dul­kių se­zo­nui I. Šau­lie­nė re­ko­men­duo­ja ruoš­tis at­sa­kin­gai, pa­vyz­džiui, ne­si­neš­ti į na­mus ber­žų ša­ke­lių. Na­muo­se ir va­žiuo­jant au­to­mo­bi­liu už­si­da­ry­ti lan­gus, mie­ga­muo­sius vė­din­ti va­ka­re prieš pat ei­nant mie­go­ti, o ne iš ry­to, kai ky­la žie­da­dul­kės. Mies­te bū­tų ge­rai, kad žo­ly­nai bū­tų šie­nau­ja­mi daž­niau, kol žo­lės ne­spė­ja užaug­ti ir pra­žys­ti.

Lie­tu­vo­je žie­da­dul­kėms aler­giš­kų žmo­nių, ly­gi­nant su ki­to­mis Eu­ro­pos vals­ty­bė­mis, nė­ra daug. TVi­so­je Eu­ro­po­je to­kių žmo­nių skai­čius sie­kia jau be­veik 40 pro­cen­tų.

Pa­gal­bi­nin­kas – žie­da­dul­kių die­no­raš­tis

Pa­si­bai­gus me­džių žy­dė­ji­mui, ge­gu­žės pa­bai­go­je pra­žys žo­ly­nai ir at­neš Lie­tu­vai bū­din­gą šien­li­gę, nors ja čia taip pat ser­ga­ma ma­žiau nei ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se. Ypač šien­li­gė pa­pli­tu­si Va­ka­rų Eu­ro­po­je, kur žo­lės pra­de­da žy­dė­ti anks­čiau ir jų žy­dė­ji­mas il­ges­nis.

„Atė­jus pa­va­sa­riui, pra­si­de­dant va­sa­rai, žmo­nės daž­niau va­žiuo­ja ato­sto­gau­ti į pie­tų ša­lis, kur žo­ly­nai jau gau­siai žy­di. Ser­gan­tys šien­li­ge, tu­rė­tų įver­tin­ti jiems ky­lan­tį pa­vo­jų“, – per­spė­ja I. Šau­lie­nė.

Vyks­tan­tiems sve­tur ar ne­ri­mau­jan­tiems dėl ga­li­mos žie­da­dul­kių aler­gi­jos ji pa­ta­ria nau­do­tis žie­da­dul­kių die­no­raš­čiu, ku­ris skel­bia­mas in­ter­ne­te (www.po­llen­dia­ry.com). Kiek­vie­ną sa­vai­tę čia at­nau­ji­na­mi duo­me­nys apie Eu­ro­po­je ap­tin­ka­mas žie­da­dul­kes. Jis ga­li tap­ti ir pa­gal­bi­ne prie­mo­ne, ei­nant pas aler­go­lo­gus, įta­rus, jog ga­li­te bū­ti aler­giš­ki tam tik­roms žie­da­dul­kėms. Die­no­raš­tis ga­li pa­dė­ti nu­sta­ty­ti be pa­pil­do­mų ty­ri­mų, į ko­kias tiks­liai žie­da­dul­kes or­ga­niz­mas jaut­riai rea­guo­ja.

Ap­tin­ka­ma ir pa­vo­jin­giau­sio aler­ge­no

– Praei­tą ru­de­nį Lie­tu­vo­je bu­vo ki­lęs są­my­šis dėl kie­ti­nių amb­ro­zi­jų žie­da­dul­kių pa­gau­sė­ji­mo. Koks tai au­ga­las ir kuo jo žie­da­dul­kės pa­vo­jin­gos?– klau­sia­me pro­fe­so­rės I. Šau­lie­nės.

– Amb­ro­zi­ja – iš Ame­ri­kos ki­lu­si pikt­žo­lė. Jos žie­da­dul­kės – pa­vo­jin­giau­sias aler­ge­nas iš vi­so pa­sau­lio žie­da­dul­kių. Pas­kai­čia­vo­me, kad vie­nas au­ga­las iš­ski­ria 7 mi­li­jar­dus žie­da­dul­kių, pa­ki­lus pa­lan­kiam vė­jui. To kie­kio už­ten­ka vi­sam mies­tui. Įsi­jaut­ri­ni­mui lie­tu­viams, gy­ve­nan­tiems ša­ly­je, ku­riai šis au­ga­las nė­ra ti­piš­kas, pa­kan­ka įkvėp­ti 5–8 amb­ro­zi­jos žie­da­dul­kes. Veng­ri­jo­je, kur amb­ro­zi­jos pla­čiai pa­pli­tu­sios, įsi­jaut­ri­ni­mo ri­ba yra 50 žie­da­dul­kių.

– Ko­dėl šio au­ga­lo žie­da­dul­kių Lie­tu­vo­je stai­ga at­si­ra­do dau­giau?

– Kli­ma­to kai­ta su­si­ju­si su ekst­re­ma­liais reiš­ki­niais. Vis daž­niau bū­na ekst­re­ma­liai karš­tos ir ekst­re­ma­liai šal­tos die­nos.

At­li­ko­me dve­jų me­tų moks­li­nį ty­ri­mą, ku­ris įro­dė, kad amb­ro­zi­jų žie­da­dul­kių Lie­tu­vo­je dau­gė­ja. Per­nai jų bu­vo žy­miai dau­giau nei bet ka­da anks­čiau. Ta­čiau ne­dau­gė­ja ša­ly­je ap­tin­ka­mų au­ga­lų skai­čiaus. Tai reiš­kia, kad amb­ro­zi­jos žie­da­dul­kės – ge­ri ke­liau­nin­kai.

Kai­my­ni­nė­je Len­ki­jo­je dau­gė­ja šių au­ga­lų, tai­gi ap­lin­ki­nė­se ša­ly­se dau­gė­ja jų žie­da­dul­kių. Ne­pa­to­gu tai, kad mes ne­ži­no­me, ka­da šie au­ga­lai Len­ki­jo­je pra­žys­ta. Ži­no­ma, ga­li­me pa­klaus­ti, bet su­dė­tin­ga pro­gno­zuo­ti, ka­da jos pa­sieks Lie­tu­vą. Dėl to ne­ga­li­me tiks­liai in­for­muo­ti aler­giš­kų žmo­nių apie jiems ky­lan­čią grės­mę.

Marina VISOCKIENĖ