• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiemet sukanka lygiai metai po netikėtos stilistės Agnės Jagelavičiūtės mirties (1980-2022).  Moteriai buvo 42-eji. Jos mirtis buvo tokia staigi ir netikėta, kad iki šiol daugybė gerbėjų, kolegų, draugų dar negali susitaikyti su netektimi.

Šiemet sukanka lygiai metai po netikėtos stilistės Agnės Jagelavičiūtės mirties (1980-2022).  Moteriai buvo 42-eji. Jos mirtis buvo tokia staigi ir netikėta, kad iki šiol daugybė gerbėjų, kolegų, draugų dar negali susitaikyti su netektimi.

REKLAMA

Jautriais žodžiais pasidalijo bičiulis

Viešųjų ryšių specialistas, nuomonės formuotojas, vyrams skirto žurnalo L‘Officiel redaktorius Saugirdas Vaitulionis socialiniuose tinkluose paviešino prisiminimą apie artimą draugę A. Jagelavičiūtę ir sutiko juo pasidalinti su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. 

„Viskas, apsiraminat, pravažiavom!“, – net girdžiu toną, kuriuo Ji tai pasakytų šiandien, jei pradėtume virkauti.

Ši frazė iš Jos lūpų skambėdavo dažnai, nes Agnė niekada neužsiciklindavo vienoje ar kitoje situacijoje, o gyvendavo toliau. Tai – viena didžiausių jos duotų pamokų – gyventi toliau, nesvarbu, kas benutiktų.

REKLAMA
REKLAMA

Tų pamokų Ji mums davė labai daug ir jų man labai trūksta. Trūksta to aštraus matymo ir gyvenimo nevyniojant į rožinį saldainio popierėlį.

REKLAMA

Apsimetėlių ir visų šventųjų pasaulyje, ji buvo ta, kuri šlapiu skuduru ne vienam langus pravalydavo ir tiesiai šviesiai pasakydavo, kaip yra iš tikrųjų. Tad šiandien, kviečiu prisiminti visas iš Agnės išmoktas pamokas. Kad gyventi reikia drąsos, nes tik drąsūs jį geria dideliais gurkšniais.

Kad mylėti negalima puse širdies ar truputį, o jei meilė nepavyko – skirtis nesidairant atgal. Kad nieko blogo kažko nemėgti ar jei nemėgsta tavęs – gyvenimiška ir neverta atskirų dramų. Ir net jei ištinka baisiausi dalykai, visada prisiminti, kad net ir tai praeis.

REKLAMA
REKLAMA

Vienas gražiausių dalykų, ką Ji darė – gyveno taip, kaip norėjo Ji pati ir nebijojo to, ką apie tai pasakys kiti, nes jūs niekam nieko neprivalot! Prisiminkite tai kasdien. Bet, svarbiausia, mylėkite ir branginkite savo artimus.

Agnė mus visus bučiuodavo ir sakydavo „myliu“ kaskart susitikus ir kaskart išsiskiriant. Beprotiškai ryškiai pamenu jos paskutinį „myliu“, jai lipant į taksi prie „Naručio“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Galėčiau vardinti ir vardinti pamokas ir vertybes, kurias iš Jos rinkau daugybę metų ir kuriomis vadovaujuosi kasdien, bet tam neužtektų šitos sienos. Tad šiandien kviečiu visus prisiminti bent vieną šviesų dalyką, kurį iš jos pasiėmėt ir tai bus gražiausia, kaip Ją galite prisiminti.

Meile, ilgiuosi kasdien ir kasdien likimui dėkoju už tai, kad tiek daug man davei. Partners in crime forever“, – rašė S. Vaitulionis.

Aš niekada nepamiršiu kiek daug davė man...
Ji nebuvo pavyzdys, manau
Ji nebuvo pavyzdys, manau
niekam, gal tik tebeliūdinčiam draugeliui. Mėgėja be stabdžių pasiausti, keikėsi kaip tvarto klumpė, net tv n kartų rodė, kaip pajuokos objektą, dažytoja durų šūdais ir t.t. Ar tai tokios pamokos?
Vaitulioncike ar apart svetimos birkos,kada paciupinejei moteriska dziundzia.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų