Gydytojai perspėja – saulė gali sukelti odos vėžį. Ką turėtume žinoti, kad saulė nepridarytų žalos?
2009 m. gegužės 11 d. Lietuvoje jau antrą kartą vyks Euromelanomos dienos akcija, kurios metu visi norintieji galės nemokamai pasitikrinti dėl galimų odos vėžio požymių. Europos gydytojų dermatologų iniciatyva organizuojama akcija, skirta kovai su odos vėžiu ir melanoma. Į Euromelanomos komiteto veiklą įsitraukė gydytojai dermatovenerologai, onkologai ir sveikatos ministerijos atstovai. Akcijoje dalyvaus per 30 valstybinių ir privačių Lietuvos gydymo įstaigų.
Susirgimų daugėja
Statistika rodo, kad kiekvienais metais susirgimų odos vėžiu Lietuvoje padaugėja apie 10 proc. Per pastarąjį dešimtmetį melanomos ir odos vėžio atvejų padaugėjo dvigubai. Kodėl ši liga auga taip grėsmingai? Viena priežasčių – globalinio klimato atšilimo požymiai, ozono sluoksnio retėjimas. Atmosfera praleidžia daugiau kenksmingų saulės spindulių. Galima sieti ir su tuo, kad žmonės ilgiau gyvena, ilgiau būna saulėje, gyvenimo lygis aukštesnis – didelė dalis žmonių gali sau leisti išvažiuoti į šiltus kraštus.
„Yra trys pagrindiniai odos vėžio tipai – bazoląstelinis, plokščialąstelinis ir melanoma, – aiškina gydytojas dermatologas Viktoras Sidorovas. – Pirmieji du – tai epitelinės kilmės navikai ir, nors jie piktybiniai, gana nesunkiai pagydomi. Bazoląstelinis vėžys yra dažniausias, tačiau pirmosios stadijos per pirmą gydymo procedūrą išgydomas 94 proc. Plokščialąstelinis taip pat nesunkiai gydomas, bet skiriasi tuo, kad gali metastazuoti, plisti į kitus organus.“ Minėtieji epiteliniai navikai sudaro tris ketvirtadalius odos vėžio atvejų, o vieną ketvirtadalį sudaro melanoma, tačiau nuo melanomos miršta trys ketvirtadaliai žmonių. Ir epitelinius navikus, ir melanomą sukelia ultravioletiniai A (UVA) ir ultravioletiniai B (UVB) spinduliai. Įrodyta, kad tiek vieni, tiek kiti laikui bėgant gali sukelti piktybines odos ligas. Įtakos turi ir genetiniai veiksniai. Jeigu melanoma sirgo seneliai ar tėvai, jų vaikams susirgti yra daug didesnė rizika. Gydytojas sako, kad melanoma nebūtinai atsiranda iš apgamo: ji išsivysto ir ant sveikos odos.
Ar rizika visiems vienoda?
„Daugiau susirgti šia liga rizikuoja šviesiaplaukiai, mėlynakiai, strazdanoti žmonės, tie, kurie kartą ar daugiau yra patyrę odos nudegimų“, – sako Matilda Bylaitė, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologinio centro direktorė, Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė.
Statistiniai duomenys stebina: daugiausia sergančiųjų melanoma yra Australijoje, Švedijoje ir Danijoje. Kodėl? „Australai dažniau serga dėl atitinkamos geografinės platumos, o švedai ir danai – dėl savo odos tipo, dauguma jų yra šviesiaodžiai ir mėlynakiai, kaip ir lietuviai. Manoma, kad tam nemažai įtakos turi ir šiauriečių pomėgis atostogauti karšto klimato regionuose,“ – aiškina M.Bylaitė.
Kaip išvengti odos vėžio?
Kuo mažiau būti saulėje. Slėptis nereikia, tačiau išvažiavus į šiltus kraštus, į paplūdimį nebūtina vaikščioti kaip į darbą ir būti jame visą dieną. Gydytojai siūlo laikytis paprastos šėšėlio taisyklės: jeigu stovint žmogaus šėšėlis trumpesnis už jį, vadinasi, saulė yra labai aukštai ir jos poveikis kenksmingas. Todėl nuo 10 iki 16 val. saulėje būti nepatartina.
Žmonės po skėčiu arba su drabužiais ir nepasitepę kremu mažiau rizikuoja susirgti melanoma nei žmonės pasitepę kremu, bet be drabužių. Taip yra todėl, kad kremu dažnai tepamasi netaisyklingai arba pasirenkamas netinkamas fi ltras. Filtrai su faktoriais 4 ar 8 tinkamai neapsaugo, juos reikia tepti dažnai (skaičių ant kremo tūtelės reikia padauginti iš 10 – tiek minučių galima praleisti saulėje), todėl perkant svarbu žiūrėti, kad apsauginis kremo ar losjono faktorius būtų ne mažesnis kaip 30. Kiekvieną kartą išsimaudžius vandenyje reikia dar kartą pasitepti, nes net ir kremų, pažymėtų „waterproof“ (atsparūs vandeniui) ženklu, poveikis po maudynių susilpnėja.
Apsauginiai kremai yra dviejų tipų: vieni sugeria ultravioletinius spindulius, kiti – atspindi, pastarieji turi cinko ir titano oksido, kurie yra kaip veidrodėliai. Būtent šie kremai geriau apsaugo.
Tinkamai naudojant kremą su tinkamu fi ltru, vieną kartą pasitepus, jo užtenka visai dienai. Jei oda, veikiama saulės spindulių, linkusi greitai ir stipriai rausti ar dar neįpratusi prie saulės poveikio, ypač svarbu ją tepti apsauginiais kremais. Vaikų oda ypač švelni ir plona, jie daug laiko praleidžia lauke, todėl greičiau nudega. Tai pavojinga. Nereikėtų džiaugtis, jei jūsų vaikai – rudi kaip mulatai. Ilgainiui šis gražus rudumas gali turėti skaudžių pasekmių.
Lietuvoje atlikus apklausą mokyklose, paaiškėjo, kad moksleiviai, ypač berniukai, nelinkę saugotis saulės poveikio. Vaikai nemėgsta nešioti ir galvos apdangalų, akinių nuo saulės. Todėl svarbu nuo mažens juos mokyti saugotis žalingų saulės spindulių.
Soliariumai taip pat kenksmingi
Soliariumai buvo pradėti naudoti ne taip seniai, todėl ilgai buvo galvojama, kad jie – geriau negu saulė, neva jų skleidžiami spinduliai – nekenksmingi. Tačiau gydytojai dermatologai teigia, kad soliariumai spinduliuoja lygiai tokius pat kenksmingus ir vėžį sukeliančius ultravioletinius spindulius. Jie turės neigiamą poveikį sveikatai po kelerių ar net kelių dešimčių metų.
Soliariumai šiais laikais tapo rimta problema. Atsiradę 1970 metais, jie plačiai paplito apie 1990-uosius. Šiuo metu soliariumo paslaugų populiarumas išaugo ir tapo ypač madingas tarp jaunesnio amžiaus žmonių. Ultravioletiniai spinduliai gali būti naudojami, pavyzdžiui, psoriazės gydymui, o ne dėl grožio, kad oda atrodytų ruda.
Liga užklumpa jaunesnius
Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, melanoma dažniau nustatoma moterims nei vyrams. Tačiau vyrų sergamumas šia liga turi tendenciją didėti, o moterų – išlieka stabilus. Vidutinis susirgusiųjų amžius – 57 metai, bet specialistai nerimauja, kad ši liga užklumpa vis jaunesnius žmones.
Kauno medicinos universiteto klinikų Odos ir veneros ligų klinikos vadovė Skaidra Valiukevičienė pastebėjo, kad sergančiųjų melanoma išgyvenamumas tiesiogiai priklauso nuo to, kada liga buvo nustatyta. Jeigu melanoma nustatoma anksti, kol naviko gylis nesiekia 2 milimetrų (pirmoji ligos stadija), daugiau nei 90 proc. pacientų galima išgydyti. Jei naviko gylis yra iki 4 milimetrų (antroji ligos stadija), net jei dar nėra metastazių artimiausiuose limfmazgiuose ir vidaus organuose, išgyvena tik apie 67 proc. ligonių. Deja, Lietuvoje pacientams dažnai nustatomas labai įsisenėjęs odos vėžys, neretai net nespėjama klasifi kuoti jo stadijos. Vyrams melanoma dažniau diagnozuojama vėlyvesnės stadijos nei moterims.
Melanomos rizikos veiksniai
• Šlakuota oda: žmonės šviesia ir šlakuota oda priklauso susirgti melanoma galinčių žmonių rizikos grupei. MC1R – genas, sukeliantis šlakus – taip pat turi įtakos melanomos vystymuisi.
• Jei esate raudonplaukiai, šviesiaplaukiai, mėlynakiai, jūsų oda ypač balta.
• Jautrios odos simptomai: jei greitai nudegate saulėje ar praeityje esate ne kartą nudegę.
• Jei bent vienas šeimos narys yra sirgęs melanoma, turite būti itin atidūs.
• Jei turite daug apgamų (daugiau nei 50).
• Esate moteriškos lyties (melanoma serga 2 kartus daugiau moterų nei vyrų)
• Jei mėgstate atostogauti šiltuose kraštuose.
Jei pastebėsite šiuos apgamų pokyčius, eikite pas gydytoją
• Asimetrija: asimetriški apgamai, kurių viena pusė nėra kitos pusės veidrodinis atspindys.
• Sienelės: melanomos kraštai dažnai yra netaisyklingi ir kreivi.
• Spalva: apgamai, kurie yra ne vienos spalvos arba turi baltų, raudonų ar geltonų dėmelių.
• Skersmuo: daugiau nei 1 cm.
Meilė Jančorienė
