Kaip teigia pašnekovė, visą nėštumo laikotarpį ji jaučiasi gerai, todėl nemano, kad turėtų daugiau laiko leisti gulėdama ant sofos.
„Nuotaika labai puiki, laukimas man labai nuostabus. Turbūt labai lauktas, išsvajotas tas kūdikis. Viskas labai sklandžiai einasi, gerai jaučiuosi“, – naujienų portalui sakė S. Žemaitytė.
Jau anksčiau moteris atskleidė, kad laukiasi berniuko.
Šią žinią ji priėmė ramiai, besidžiaugdama nauja gyvybe, netrukus išvysiančia šį pasaulį.
„Man buvo nesvarbu, ar berniukas, ar mergaitė, ar netgi dvynukai. Džiaugiuosi, kad ateina kūdikis į šį pasaulį. Apie vardą jau irgi galvoju“, – šypteli moteris.
Nors šią vasarą renginių pasitaikė su kaupu, pašnekovė neslėpė, kad sau leisdavo atsipūsti tiek, kiek reikėjo.
„Kadangi žiemos pradžioje sužinojau, kad laukiuosi, darbus susidėliojau atitinkamai. Visgi vasarą darbų tikrai nėra mažiau, bet viską spėju pasidaryti. Stengiuosi daugiau laiko ilsėtis.
Rugsėjį, maždaug paskutinio mano organizuojamo renginio metu turėsiu gimdyti. Viskas taip ir susidėlioja. Aišku, kartais ir aš norėčiau gulėti prie ežero ir arbūzą valgyti, bet kartais gyvenimas susidėlioja visai kitaip“, – šypsosi ji.
Darbų neapleido
Net ir paskutinį mėnesį ir kone viso nėštumo metu Sandra neapleido savo darbo ir tikina, kad pasikeitęs gyvenimas visai netrukdė vykdyti mylimos veiklos. Kai darbas – vienas malonumas, skirti jam dėmesio norisi ne mažiau negu poilsiui.
„Dirbsiu pilnu tempu iki pat nėštumo pabaigos. Pagimdžiusi imsiu tik mėnesį atostogų, ką visada darau spalio mėnesį. Tas laukimas man labai lengvas, aplink supa mylimas darbas. Apskritai aš savęs neįsivaizduoju gulinčios ant sofos ir nieko neveikiančios.
Aišku, tie paskutiniai mėnesiai tikrai sudėtingesni, reikalaujantys daugiau poilsio. Man kolegos tik „velnių duoda“, kad per daug darau“, – juokiasi pašnekovė.
„Jeigu būčiau jaunesnė, gimdyčiau tikrai visą futbolo komandą, – juokiasi. – Man labai patinka. Tai toks stebuklingai geras, neapsakomas jausmas. Kai pradedi savyje jausti kūdikio judesius, tai tiesiog neapsakoma. Tai turbūt vienas geriausių jausmų, kuriuos kada nors esu išgyvenusi.“
Motinišką jausmą Sandra patirti norėjo jau seniai, o atkeliaujantį vaikelį ji vadina tikru stebuklu ir dovana.
„Mama norėjau būti seniai, bet buvo pasikeitusios gyvenimo aplinkybės. Šis kūdikis man yra Dievo dovana. Turbūt kažką gyvenime dariau labai gerai, kad gavau šią dovaną“, – teigia ji.
Nors ir jaudulį prieš naują artėjantį etapą moteris tikina jaučianti, laiko per daug stresuoti – nėra.
„Jauduliuko, aišku, yra, bet jaučiuosi gan ramiai. Neturiu daug laiko galvoti, ar bijau. Neturiu kur dėtis: atvažiuosiu ir pagimdysiu. Nerimo yra gan daug, kartais užėjusi į vaikų drabužių parduotuvę tiesiog raibsta akys, kiek visko daug.
Man tai kažkoks kosmosas, nežinau, ką reikia nusipirkti. Visgi visos mamos vienbalsiai sako, kad kai gimsta kūdikis, visada žinai, ką reikia daryti. Turbūt lygiai taip pat, kaip ir yra nėštumo metu – kūnas pasako, kaip elgtis, ką daryti.
Nors keičiasi emocijos, kūnas, kažkaip automatiškai išeina su tuo pačiai susitvarkyti. Manau, kad pagimdžius viskas sustos į savas vėžes. Manau, kad kai pagimdysiu, viskas sukris į savo vietas“, – sako ji.
O dar vienas narys Sandros šeimoje – daugiau įvairių progų ir galimybių surengti šventes.
„Labai mėgstu šventes, o dabar turėsiu dar vieną pilietį, kuriam galėsiu rengti šventes. Šitu, ir visais kitais klausimais jam labai pasisekė“, – šypsosi moteris.
Visgi paklausus, ar artimiesiems dažnai organizuoja šventes, Sandra neslepia tokiomis progomis norinti šventėje dalyvauti.
„Artimieji mane šventėse nori matyti kaip savo artimą, o ne kaip darbuotoją. Aišku, prisidedu prie šventės detalių, planavimo. Bet jų šventėse noriu būti kaip dalyvė, o ne darbuotoja“, – priduria renginių organizatorė.
Pati S. Žemaitytė didelę dalį savo gyvenimo sukosi prie renginių. Tad ir perėjus į jų organizavimą ji galėjo jaustis kaip žuvis vandenyje.
„Visi mano darbai po truputį privedė prie renginių organizavimo. Man labai patinka būti su žmonėmis ir prie jų. Nuo žmonių aš visai nepavargstu, jie mane įkrauna.
Daug metų dirbau restoranų vadove, tad viskas sukosi apie renginius. Tiesa, viskas persikėlė į šiek tiek kitokią erdvę“, – teigia renginių organizatorė.
Vaikai vaikus augintų ar sugebėtai dėmesį vaikams vienodai dalinti ir t.t?
Egoizmas moters daugiau nieko tik apie save galvoja ne apie kitus.
