Net ir per finansinę krizę norinčių apsipirkti nemažėja. Kai kurie eina į parduotuves jau iš anksto žinodami, ko jiems reikia. Tačiau yra tokių, kurie perka, nes negali nepirkti. Specialistai aiškina, kaip ir kodėl tai įvyksta.
Vokietijos dienraštyje „Welt“ spausdinamas interviu su Bochumo psichiatrijos ir psichoterapijos universitetinės klinikos vyriausiuoju gydytoju, pirkimo manijos ekspertu Marcu Andreas Edelu.
Advento metu parduotuvės vilioja žėrinčiomis vitrinomis, daugybė žmonių su pirkinių maišeliais skuba gatvėmis. Ar prieškalėdinis laikotarpis skatina apsipirkimo manijos atsiradimą?
Šiuo metu padaugėja dirgiklių, skatinančių šią priklausomybės rūšį, tačiau savaime jos atsiradimo tai nelemia. Vis dėlto turintys šią maniją gali pasislėpti už tariamo kalėdinio apsipirkimo. Prieš Kalėdas visi paprastai daugiau išlaidauja. Taigi, turintiems šią priklausomybę, tai būdas pasiteisinti. Be to, advento metas yra emocingesnis, kalbu ir apie negatyvias emocijas. Tai turintiems šią maniją gali dar labiau padidinti norą pirkti.
Kas dažniausiai patiria šį sutrikimą?
30-40 metų žmones. Paauglių ir senjorų finansinės galimybės yra ribotos, todėl savo pirkimo manijos jiems ilgai nuslėpti nepavyksta. Vokietijoje polinkį į šią priklausomybę turi 8 proc. gyventojų, mažiausiai vienas procentas ja serga, tačiau pilkoji zona yra itin didelė, ir tendencijos auga.
Koks skirtumas šiuo atveju tarp vyrų ir moterų?
Kaip rodo britų atliktas tyrimas, tiek moterims, tiek vyrams yra vienoda tikimybė susirgti šia liga. Skiriasi tik pirkimo objektas. Moterys perka drabužius ir kosmetiką, vyrai - elektroninius prietaisus, įrankius. Tačiau daugelis įsigytų prekių net neišpakuotos dingsta spintoje.
Kaip atrodo tipiškas pirmas kartas?
Pirmas apsipirkimas padaro įspūdį. Nebelieka streso, nepasitenkinimo. Apsipirkimas sukelia euforiją. Žinoma, priklausomybė nuo pirmo karto neatsiranda, nes paprastai tada sąskaitoje dar nebūna pakankamai didelių pinigų. Pirmas kartas yra kaip „įjungimas“. Apsipirkimo efektas atrodo toks teigiamas, kad veiksmą norima vėl pakartoti. Tuomet viskas priklauso nuo to, ar išsivysto priklausomybės požymiai.
Kokie jie?
Priklausomybė nustatoma tuomet, kai pastebimi mažiausiai trys iš šių šešių požymių: 1. Tolerancijos atsiradimas, tai reiškia, kad apsipirkimo teikiamas malonumas mažėja, todėl „dozė“ turi būti didinama; 2. „Troškulys“, nenugalimas noras ką nors nusipirkti; 3. Abstinencijos simptomai, tokie kaip vidinis nerimas, drebulys, prakaitavimas; 4. Kontrolės praradimas: apsipirkimo pradžia, eiga ir pabaiga nebėra sąmoningai kontroliuojama; 5. Visos dienos planavimas taip, kad liktų laiko apsipirkimui; 6. Negebėjimas nutraukti apsipirkinėjimų, nepaisant negatyvių pasekmių: nusivylimo, kaltės jausmo, skolų.
Kaip galima ištrūkti iš šio užburto rato?
Žinoma, iš karto laikytis visiškos abstinencijos tokiam žmogui labai sunku. Tačiau jis turėtų keletą mėnesių, kol sutvirtės, kilus stresui būti itin atidus. Patartina atsisakyti mokėjimo elektroninėmis ir kreditinėmis banko kortelėmis, esant reikalui atsisakyti priėjimo prie interneto, ar paprašyti, kad patikimas asmuo padėtų kontroliuoti visus šiuos dalykus. Galų gale, toks žmogus turi išmokti pasiekti pusiausvyrą ir pasitenkinimą kitokiu būdu nei vaikščiodamas po parduotuves. Kartais apsipirkimo manija būna susijusi su įvairiomis baimėmis ar depresijomis, todėl prireikia ir psichoterapinio gydymo.
