„Pikaso“ trijulė tiki, kad mergaitės myli ne tik blogiukus. Todėl ir antrąsyk grįžę į didžiąją sceną jie laikosi geruolių romantikų įvaizdžio. Beje, gyvenime „pikasai“ ne tokie jau romantiški - vaikinai niekaip negalėjo prisiminti, kada savo damoms pastarąjį kartą buvo ištaisę romantišką vakarienę.
Tiesą sakant, prieš interviu ilgai galvojau, ko jūsų paklausti. Jokiais skandalais pramogų pasaulio nedrebinote, košės neprisivirėte...
Dovydas: Dar daug ko nežinote! (Juokiasi.)
Ar nemanote, kad geruolio įvaizdis ilgainiui tampa nuobodus?
Dovydas: Tai nėra mūsų sukurtas įvaizdis. Negaliu pasakyti, kad esame be galo „faini“ ir geri. Bet mes niekada nebandėme dirbtinai iškilti dėl skandalų, kaip tai daro dauguma mūsų kolegų. Esame labai konservatyvūs ir laikomės nuomonės, jog dainuojantieji turi visą dėmesį sutelkti į dainavimą.
Tačiau yra dalykų, dėl kurių nemiegate naktimis bijodami, kad jie nepasiektų dienos šviesos? Nesate tokie į spalvotus popierėlius įsukti saldainiukai? Turite paslapčių?
Dovydas: Žinoma, visi mes turime nuodėmių, ydų, poelgių, dėl kurių tektų raudonuoti. Tik jų niekada specialiai neviešinsime.
Nesibaiminate, kad kovų laida „Ringo dievas“, kurioje dalyvavo Robertas, uždės neigiamą antspaudą ant teigiamo jūsų grupės įvaizdžio?
Robertas: Boksas yra normalus sportas su labai griežtomis taisyklėmis.
Dainius: Tai toks pat sportas kaip ir lauko tenisas ar plaukimas.
Tik pasekmės skirtingos...
Dainius: Pasekmių yra visose sporto šakose. Vienur - patempti kojų raiščiai, kitur - sulaužyta nosis.
Dauguma atlikėjų sutinka dalyvauti projekte ant ledo ar šokių parketo. Bokso ringas - drąsus žingsnis. Kodėl grupė nutarė neatsisakyti kvietimo į „Ringo dievą“ ir kodėl delegavo būtent Robertą?
Robertas: Visą gyvenimą aktyviai sportavau ir domėjausi boksu. Tik neturėdavau tam pomėgiui pakankamai laiko. Dalyvaujant šiame projekte, teko jo rasti. Manau, kad ateityje taip pat nepamiršiu šios sporto šakos.
Dainius: Jei mums pasiūlytų dalyvauti šachmatų turnyre, ko gero, deleguotume Dovydą. Aš sužaisčiau „Monopolio“ partiją. Mes visi esame labai skirtingi.
Dabar Robertas turbūt dar daugiau sportuoja. O Dovydas su Dainiumi dėl kompanijos nepakeitė savo vyriškų pasisėdėjimų prie bokalo alaus į pieno kokteilių vakarėlius?
Robertas: Pieno kokteilius gerdavau visada, ne tik prieš „Ringo dievą“. Man netrukdo, ką jie tuo metu gurkšnoja, nes visada jaučiu jųdviejų palaikymą.
Tai jūsų trijulė nesiskiria ir nulipusi nuo scenos?
Dovydas: Taip, mes ir gyvenime esame labai geri draugai. Dažnai visi kur nors einame, organizuojame „Monopolio“ vakarus.
Dainius: Mes su Dovydu esame geriausi draugai. Tokie buvome net ir tada, kai nebuvo grupės.
Lapkričio 23 dieną Klaipėdos žvejų rūmuose rengiate savo albumo „Vakar buvo vakar...“ pristatymą. Galima sakyti, kad į muzikos pasaulį grįžtate oficialiai - su daiktiniu įrodymu.
Dovydas: Taip, kad niekas nemanytų, jog sugrįždami į sceną sumanėme tik pajuokauti. Tradiciškai albumą leidžiame kartą per metus. Tai tarsi mūsų visų metų darbo vaisių įrodymas.
Nemanote, jog leisti „kompaktų“ šiame visagalio interneto amžiuje, kai gali be vargo „nusipumpuoti“ sau patikusį kūrinį, nebeapsimoka?
Dovydas: Į tai žiūrime labai neigiamai. Kartą domėjausi, kaip viename muzikos portale melomanai parsisiuntė per 2 tūkstančius dainų iš mūsų naujausio albumo. Tai yra per 2 tūkst. nenupirktų albumų. Tokie skaičiai žeidžia.
Dėl to ir klausiu: ar šiais laikais muzikantai, išleidę albumą, jaučia ne tik moralinę, bet ir materialinę naudą?
Dovydas: Kompaktinė plokštelė yra dalis grupės veiklos. Be jos neturėsi repertuaro, tad jas leisti būtina. Tik ne visada naudinga.
Dainius: Be to, po 50 metų bus malonu prisiminti, kokią muziką jaunystėje atlikai.
Dovydas: Net dabar jau smagu klausytis „Pikaso“ debiutinio albumo „Saulė“ ir prisiminti, kaip dainuodavome. Prisiminimai sukelia šypseną, malonią nostalgiją.
Kiek ilgai save matote scenoje?
Dovydas: Velniai žino. Esame pasiryžę programai „maksimum“. Nuo scenos reikia nužengti tada, kai dar esi reikalingas. Nežinia, kada mums tas metas ateis. Kol kas galime džiaugtis, kad publikai esame reikalingi. Po išsiskyrimo pirmąkart drauge dainuodami per „Mango“ atsisveikinimo koncertą Vilniuje išvydome stiprų žmonių palaikymą ir nebedvejojome, ar vis dar esame reikalingi. Taip pat buvome „apakę“, kai didžiulė Šiaulių arena plojo ir reikalavo pakartoti. Po ilgo laiko vėl sulaukti plojimų, - labai malonus šokas.
O tuo periodu, kai buvote išsiskyrę, vartydavote savo nuotraukų albumus, padūmodavote apie senus laikus?
Dovydas: Galiu pasakyti, kaip buvo man. Pradėkime nuo dienos, kuri išaušo po paskutinio mūsų koncerto. Patyriau didžiulę psichologinę traumą. Buvau labai laimingas dainuodamas su „Pikaso“... Tačiau žiūrėdamas „Pikaso“ nuotraukų albumus niekada negalvojau, jog anksčiau buvo geri laikai, o dabar - ne.
Teigiate, kad sugrįžote į sceną subrendę ir rimti, su kitokiais dainų tekstais...
Dovydas: Mes niekada nebedainuosime: „Saule-le-le-le“.
Dainius: Temos liko to pačios - apie meilę. Tačiau apie ją dainuojame jau kitaip.
O gyvenime esate romantiški, kaip ir jūsų dainos? Iš ilgesingo Roberto žvilgsnio suprantu, kad esate.
Dovydas: Robertas yra labai romantiškas.
Robertas: Nejaugi? Reikia pagalvoti...
Dainius: Tu esi visiškas romantikas! Iš šalies mums geriau matyti.
Esate savo gerbėjoms atsakę į laiškus?
Dovydas: Elektroninius - taip. Su gerbėjais visada reikia bendrauti. Šiais laikais tam sudarytos labai puikios sąlygos. Viename pažinčių portalų net turiu anketą. Bent kartą per savaitę prisėdu atsakyti į klausimus.
Meilės laiškų sulaukiate?
Robertas: Labai daug. (Juokiasi.)
Neabejoju... Turbūt esate savo damoms ir romantiškus pusryčius, pietus ar vakarienę suruošę?
Dovydas: (Ilgai galvoja.) Ne... nebuvau. Žiauru! Ko gero, tai ir yra atsakymas į prieš tai buvusį klausimą: aš nesu romantikas!
Robertas: Aš vis dar galvoju...
Ar tiesa, kad Dovydas su Dainiumi ieškojo Robertui merginos?
Robertas: Tai buvo jų pokštas, iškrėstas man. Kartą man sportuojant jie paskambino ir paprašė išeiti į lauką. Pasirodo, kad „pikasai“, išsikvietę dar ir televiziją, pareiškė: „Tai va, ieškome tau draugės.“ Pririnko šūsnį telefonų, tačiau nė vienu iš jų neskambinau.
Dainius: Tiesą sakant, radome porą telefonų: „Nokią“ ir „Motorolą“. (Juokiasi.)
Dovydas: Tai nebuvo rimta, tiesiog pajuokavome. Bet davėme suprasti, kad jau laikas ir jam būtų turėti merginą.
Na, ir pabaigoje vėl grįžtu prie to paties, nuo ko pradėjau. Argi nežinote, kad mergaitės myli blogiukus?
Dovydas: Kas tau tai pasakė, Bžeskas? (Juokiasi.) Žmonės myli asmenybes. Juk nebūtinai turi apsisioti sieną, kad patiktum merginoms.
Edita MAŽELYTĖ
