„Man bendraujant nesvarbu, ar žmogus girdi, ar negirdi", „Man visi žmonės vienodai lygūs", „Jie erzina mane, kad gestų kalba lyg nesąmonė“, „Girdinčiųjų pasaulyje aš jaučiuosi nejaukiai“, „Mes girdime širdimi“, „Man baisu, kai manęs girdintieji nesupranta“ – tai tik keletas kurčiųjų vaikų minčių...
„Jie tokie patys kaip ir mes – komunikabilūs, linksmi, bendraujantys, kuriantys šeimas. Jie tik vartoja kitą kalbą nei mes – gestų. Visuomenė turi tai suvokti. Mes galime bendradarbiauti ir kartu kurti. Būtent tai ir norėjome parodyti. Džiaugiamės, kad teko pažvelgti į šių žmonių gyvenimus iš arti", - sakė grupės vaikinai.
Dainos „Tyla“ vaizdo klipo pradžioje išvysite, kaip kurtieji perteikia kurčiųjų vaikų išreikštas mintis, tai, kaip jie įsivaizduoja pasaulį. Būtent vaikų mintys pasirinktos ne atsitiktinai – jos yra tikros, nes vaikai visada pasako viską, ką galvoja, nieko neslėpdami ir nevilkdami į gražų apvalkalą.
Klipo eigoje tiek vaikai, tiek suaugusieji, tiek pagyvenusio amžiaus tyloje gyvenantys žmonės gestų kalba sako dainos „Tyla“ žodžius. Priedainį atlieka „Pikaso“ nariai. „Lietuvoje praktiškai nėra televizijos laidų ar kitos vaizdinės produkcijos, pritaikytos šiai žmonių grupei. Norime, kad ši situacija bent šiek tiek pasikeistų“, - sakė „Pikaso“ nariai.
Pasak Deivido, Haroldo ir Tomo, filmuojant vaizdo klipą „Tyla“ dirbti su kurčiaisiais buvo lengva. „Jie tik dar kartą įrodė, kad yra tokie patys, kaip ir mes. Kartais net užsimiršdavome, jog jie negirdi – taip lengva buvo su jais bendrauti. Galų gale visi išėjome laimingi ir susidraugavę. Puikus bendro darbo rezultatas.“
„Pikaso“ vaikinai labai dėkoja ne tik prie klipo filmavimo prisidėjusiems Klaipėdos kurčiųjų bendruomenės nariams, bet ir VšĮ Klaipėdos kurčiųjų reabilitacijos centro direktorei Nijolei Kaminskienei ir gestų kalbos vertėjui Jonui Savickui, Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorei Editai Andrijauskienei. Taip pat padėka reiškiama gestų kalbos vertėjai Jurgitai Grasildai Žukauskienei, lietuvių gestų kalbos mokytojai Ritai Gluškovienei bei gestų kalbos vertėjai Dagmarai Jasevič.
