Nėra paslaptis, kad Amerikoje įprasta dažnokai keisti rūbus. Kasdien privalu devėti kitus, nes su tais pačiais atvykti darban prilygtų atslinkti nesipraususiam ir nežinia iš kur. Tokį kreivi žvilgsniai palydėtų ilgai ir toli. Dažnokai keičiami ir plaukai. Ne ta prasme, kad kasdien lekiama į kirpyklą ir juos perdažoma, bet dėvima perukus. Šis įprotis populiarus ne tik manekenų, stovinčių parduotuvių vitrinose, bet ir aktorių, televizijos diktorių tarpe. O ypač, spalvotųjų moterų tarpe. Perukas – tai ne retėjančių plaukų pagalbininkas, jis – stiliaus elementas. O kai kam – jėga. Pavyzdžiui stipruolio Samsono plaukuose slypėjo nežemiška jėga. Jis ją buvo įgijęs iš paties Jehovos. Samsonas gebėjo viena ranka užmušti liūtą ir t. t Tačiau jėgą naudojo ne gyvūnų sutramdymui, bet izraeiliečių kovoje prieš filistinus. Herojus būdamas be galo stiprus, turėjo vieną silpnybę - moterys. Viena iš jų, jį ir pražudė. Dalila, už filistiniečių jai pažadėtus 1100 sidabrinių, išgavo Samsono galybės paslaptį. Kuomet šis išgėręs meilės gėrimo, užmigo ant jos kelių, ji jam nukirpo plaukus. Pakirdęs po meilė nakties, Samsonas pasijtuto bejėgis. Tuomet filistinai jį pasodinę kalėjiman, išdūrė akis. Besėdint belangėje, netruko ataugti plaukai. Jam sugrįžo jėgos ir vyriška galia.
Amerikos indėnams, plaukai turėjo nepaprastą reikšmę. Jie manė, kad plaukai - minčių ir idėjų buveinė. Kuo ilgesni plaukai, tuo daugiau idėjų ir minčių. Skustagalviškumas indėnų būtų suprastas kaip neišmintingumas, ,,tuščiagalviškumas''.
Siekimas turėti vešlius ir išpuoselėtus plaukus, pagimdė dirbtinių plaukų madą. Perukai nėra XXI amžiaus išradimas. Jie buvo dėvimi jau senei, senovės Egipte. Perukus dėvėjo beveik visi: moterys ir vyrai, išimtis – vergai. Jie dėvėjo turėdami tikslą paslėpti nuskustas galvas. Skutimas tuo metu buvo vienintelė priemonė kovoje prieš blusas, karštį ir šaltį. Kadangi natūralūs plaukai buvo per ploni ir menkai apsaugojo skalpus nuo tiesioginių saulės spindulių, perukai atliko pridengėjo darbą. Taip pat jie buvo geras galvos apdangalas šaltomis naktimis. Siekdami pašalinti tai, kas nebūtina, egiptiečių dvasininkai skuto ne tik galvas, bet ir visą kūną. Berniukai buvo skutami iki tol, kol tapdavo paaugliais. Tik tuomet jiems buvo galima spręsti, puoselėti plaukus ar juos skusti. Pražilę ir nuplikę su malonumu naudojo perukus savo problemoms užmaskuoti.
Galvos apdangalas – perukai kaip ir rūbai, atspindėjo socialinę padėtį. Brangiausi iš jų, buvo pagaminti iš žmonių plaukų, žemesnę vertę turėjo pagaminti iš avies vilnos, o palmių lapų pluošto buvo patys pigiausi. Iš palmių padaryti perukai priminė labiau skalpą dengiančią kepurę, nei peruką. Žmonių plaukais buvo prekiaujama, kaip nekeista jie buvo vertinga prekė, prilyginama auksui ir smilkalams. Nupirkti plaukai buvo apdorojami įspūdingais įrankiais, sutvirtinami bičių vašku, derva, sakais. Only noble women could wear long wigs that were separated into three parts, called a “goddress" (Cooper 1971).Turtingos moterys savo ilgų plaukų peruką puošė dramblio kaulo papuošalais, aukso dirbiniais. Jos buvo laidojamos su jais. Perukų spalva vyravo nuo tamsiai rudų iki raudonos, mėlynos spalvos. Populiariausi iš jų, blizgantys, juodos spalvos. Kodėl? Tai reiškė jaunystę, gyvybingumą, energiją, asocijavosi su erotika, vaisingumu. Faraonas Ramzis II – asis arba kitaip vadinamas Didysis, žilstančius plaukus maskavo dažydamas chna. Once the required amounts of hair had been collected, it would be sorted into lengths and any tangles removed with fine-toothed combs which also removed any lice eggs, traces of which can still sometimes be found between their teeth.
Kleopatra VII, paskutinė Senovės Egipto faraonė, taip pat dėvėjo perukus. Ji stiliaus neišradinėjo ir nemodeliavo, tiesiog naudojosi kitų pasiūlytomis idėjomis plaukų srityje. Šukuosena siekė pabrėžti savo galybę ir šlovę. Pasak Yale universiteto profesorės Diana Kleiner, Kleopatra naudojo mažiausia tris skirtingus plaukų dizainus, kuriuos diktavo auditorija ir aplinkybės. Viešėdama Romoje, ji naudojo graikiško stiliaus šukuoseną. Taip pat dėvėjo ,,Meliono,, stiliaus plaukų sušukavimą. Šio stiliaus šukuosena galima aptikti daugelyje antikinių skulptūrų. Tai - sugarbiniuoti ir suimti į kuodą plaukai, susegti pakaušio srityje. Kuomet Egiptas atsidūrė po Romos imperijos padu, pakito Kleopatros plaukų stilius, jis tapo graikiškas, griežtokas. Būtent: trumpi, garbanoti plaukai be pridėtinių sruogų ar perukų. Šiam stiliui būdingi kiti priedai, tai laurų vainikai, raisčiai. Pasak Kleiner, Kleopatra nevengė ir tipiško egiptietiško plaukų stiliaus, būtent: plaukai padalomi į tris dalis ir jie puošiami karūna su kobros atvaizdu.
Perukų dėvėjimas nemenkino egiptiečių savivertės. Netikri plaukai leido improvizuoti, keisti įvaizdį. Ant akmens išlikusiuose vaizduose galima pamatyti iš po peruko ant kaktos kyšančius plaukus. Paprastas iki ausų arba pečių plaukų kirpimas vadinosi bobu. Ir iki šiol kai kurios kirpyklos Lietuvoje yra pasiruošusios nukirpti šiuo būdu. Perukai, kaip vertinga puošmena buvo skalbiami kvapiųjų gėlių žiedlapių arba cinamono ekstraktu.
While dark brown hair was sometimes worn, wigs were also dyed various colors such as re Senovės Graikijoje buvo šlovinami ir laikomi šventu natūralūs plaukai, bet ne perukas. Tai lėmė kertiniai graikų grožio principai kaip darna ir paprastumas. Jei egiptiečiai vadovavosi žinojimu, graikai tuo, ką akys regi, t. y. proporcijomis, saiku, žmogaus kūno supratimu. Suteikdami nežemišką galią plaukams, In fact, Greeks would often hang the hair of the dead on their doors previous to interment, and mourners would cut their own hair to place on the corpse.gana dažnokai graikai mirusiojo plaukus pakabindavo ant durų, prieš tai juos nuskutę.While Greek hair tended to look more natural, wigs were The Great Carthaginian General Hannibal (247-183 BC), for example, is credited with having two types of wigs: one to improve his appearance and one to disguise himself Hanibalas, vienas didžiausių karinių vadų ir taktikų žmonijos istorijoje (247-183 pr.me), perukams priskyrė tik dvi funkcijas: savo išvaizdos pagerinimui ir savęs mūšyje užmaskavimui. Romos valstybės veikėjas, karvedys, rašytojas Julijus Cezaris (100-44 pr.me) peruką ir laurų vainiką ant jo, naudojo plikės maskavimo tikslais. Manoma, kad perukai į Graikiją atkeliavo iš Persijos, ir jie labiau prigijo antikinio teatro žanre nei gyvenime. Graikų moterys puoselėjo natūralius ilgus plaukus, juos pindamos į kuodą. Dauguma juos dažė raudonai su chna, apipurkšdamos aukso dulkėmis, bei papuošdamos gyvomis gėlėmis. It is believed that wigs were introduced from Persia and spread throughout Asia Minor.
In ancient Greece wigs were also used for the theatre, and the various masks they had for comedy and tragedy had hair suited to the character that was being represented.The wealthy might also crown their wigs with wreaths of flowers or with diadems of silver and golGreek actors would often wear wigs in which the color and style gestured toward the nature of individual charaSenovės graikai lenkė galvas prieš šviesiaplaukius. Jie manė, kad tik deivių privilegija juos turėti. Pavyzdžiui, trys įžymiausios deivės: meilės deivė Afroditė, išminties, strategijos ir karo deivė Atėnė, santuokos ir santuokinės ištikimybės deivė Hera vaizduojamos turinčios šviesius plaukus. Šį graikų pomėgį šviesiems plaukams, kaip ir daugelį kitų graikų kultūros dalykų, perėmė romėnai. Jie iš kovos žygio grįždavo ne tik pergalės vedini, bet ir parsinešdami pluoštą šviesių priešo plaukų. Pastarieji buvo ypatingai vertingas trofėjus, romėnai iš jų gaminosi perukus. Turtingi ir įtakingi romėnų vyrai graikų pavyzdžiu savo plaukus puošė aukso dulkėmis arba aukso siūlų gijomis. Paprasti piliečiai šviesindavo ramunėlių nuoviru arba blukindavo juos saulės atokaitoje. O Romos prostitutės, kaip atpažinimo ženklą, buvo verčiamos nešioti geltoną peruką arba dažyti savo plaukus geltonai. This may have caused confusion later when virtuous Roman matrons decided that yellow hair was the fashionable color and would wear blond wigs (made from the hair of German slaves) or bleach t
Tolimuosiuose Rytuose, įskaitant Kiniją ir Japoniją, senųjų civilizacijų žmonės retai nešiojo perukus išskyrus tuos, kurie vaidino teatruose. Juos dėvėjo tik geišos, kurios užsiėmė vyrų pamaloninimo amatu.
Asketiškaisiais By the Middle Ages (1200-1400 AD) wigs lost their relevance because of difficult times.viduramžiais perukai nebeteko reikšmės, nes buvo propaguojamas griežtas ir paprastas gyvenimo būdas. Bažnyčia pasmerkė perukus ir juos laikė velnio ženklais. Svetimavimas buvo sunki nuodėmė, bet tie, kurie nešiojo peruką, nusižengė labiau. Tad galvos apdangalai neteko savo funkcijos ir Women were usually required to have their head covered, fashion was off everyone's radar, and beauty was austere.moterims teko pinti ilgas kasas. Laikui bėgant atsirado krespinetė – pusiau šukuosena, pusiau galvos dangalas. Moterys šonuose supindavo dvi kasas ir jas suraitydavo. Turtingosios suraitytas kasas sudėdavo į įmantrius medžiaginius tinklelius, kurie tvirtindavosi prie diademos. Vyrai nešiodavo iš brangių audinių siūtas kepures ir plunksnomis puoštas skrybėles. Jas dėvėdavo patalpose, daugiau dėl grožio.
Then, in the beginning of Renaissance (1400-1600) the female hairstyle regained importance and women began showing their hair again. 1450 atsirado gaktos perukai. Jie buvo skirti paslėpti sifilio ir gonorėjos paliktus randus. In 1520, Henry the VIII's royal treasury paid out twenty shillings “for a perwyke for Sexton, the king's fool." It is generally thought that Henry the III of France (1574-89) renewed the fashion for wigs when he began to wear a curled one to disguise his thinning hair. By the end of the sixteenth century, a great deal of false hair was used in Europe, and by the beginning of Queen Elizabeth's reign (1558), wigs were becoming an indispensable part of a lady's wardrobe and increasingly popular with men. Instead of covering their heads, they adorned their coiffures with lustrous veils and sparkling jewels.Once again women's wigs emerged as fashion and beauty became important considerations in society.
Įmantrusis barokas padiktavo aukštas ir įmantrias šukuosenas. Tuomet garbanos buvo standinamos krakmolu, jos pudruojamos, ilgai neplaunamos. Tad nenuostabu, kad juose veisėsi įvairiausi gyviai ir net pelės. Vyrams buvo privalu buvo garbiniuoti plaukus.
Puritonai, XVII amžiuje propogavę pasaulietinį asketizmą, skatinę darbštumą, atkaklumą, griežtą gyvenseną, išplūdo perukus teigdami, ,, nedera vyrui dėvėti bobišką ornamentą, tai prieštarauja jo prigimčiai. Vyras savo noru save transformuoja į moterį.'' Tačiau Though the Puritan Parliament faction (called “Roundheads" for their short, somber haircuts) railed against wigs, and some Puritan pastors even refused to allow anyone wearing a wig into the church, this century saw the widespread use of wigs for men for the first time since the days of the a aukštuomenė dėvėjo perukus. French King Louis XIII wore a wig to conceal his baldness, and when French King Louis XIV's hair started to thin when he was 35, he shaved his head and wore aKuomet Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV plaukai pradėjo retėti, jis buvo 35 metų. Ilgai nelaukęs nusiskuto likusius ir nešiojo didelį peruką. As a compliment to the Sun King, all his courtiers began to wear yellow wiTuomet vyravo mada perukus pabarstyti kvapniaisiais milteliais. Jie buvo įvairių spalvų: balti, violetiniai, mėlyni, rožiniai, geltoni. Wig powder was made from finely ground starch that was scented with orange flower, lavender, or orris root.Milteliai buvo gaminami iš smulkiai malto krakmolo, pridedant kvapių apelsinų žiedų, pakalnučių arba našlaičių. Karalienė Elizabeth II, turėjo ne mažiau kaip 80 perukus. Marguerite de Valois (1553-1615) is rumored to keep blond servants to provide hair for her wigs. Šūsnis galvos apdangalų reikalavo didelių investicijų, tad įsigyti perukai buvo laikomi su kitomis vertybėmis rūmuose. Perukai buvo geidžiamas vagių objektas. Dažnokai jie budavo nuplėšiami nuo galvos. Tie, kurie neturėjo perukų ar dėl kokios nors priežasties negalėjo jų isigyti, savo plaukus šukavo peruko stiliumi.
Karališkojo teismo teisėjai neatmesdami visuomenės papročių, pradėjo nešioti perukus maždaug XVI amžiuje. The best examples were made from natural human hair, and were quite expensive.Prabangiausieji ir brangiausieji buvo pagaminti iš natūralių žmogaus plaukų. Pigesnieji buvo gaminami iš The hair of horses and goats was often used as a cheaper alternative.arklių, ožkų plaukų, o Amerikos vergai gaminosi iš vatos.
Perukas atliko ne tik estetinę, bet ir praktinę funkciją: tarnavo ir kaip galvos apdangalas. Pvz.: italų kompozitorius Džoakinas Rosinis ( 1792 – 1868) šaltu metų laiku nešiojo iš kart du ar net tris perukus, todėl kad vaikystėje sunkiai sirgdamas liko visiškai be plaukų. Dėti skrybėlę ant peruko, jam atrodė juokinga.
Baigiant Prancūzijos revoliucija 1789–aisiais, kartu su visomis kitomis turtingųjų privilegijomis, buvo atsisakyta perukų. Tačiau perukai niekur nedingo, jie Amerikos žemyne vėl tampa populiarūs. Kas žino, gal ir Europa netrukus jų pasiges. Wig powder was occasionally colored violet, blue, pink or yellow, but was most often used as white.Powdered wigs became an essential for full dress occasions and continued in use until almost the end of the 18th century.
Nijolė Kavaliauskaitė – Hunter
