Nardymas, kopimas į kalnų viršūnes, plaukimas srauniomis upėmis, vandens motociklai, jėgos aitvarai - tai tik keletas iš turistų pamėgtų pramogų, kurias jie renkasi poilsinių kelionių metu. Tai pasidarė taip įprasta, kad tokių linksmybių ekstremalumas ir rizika dažnai lieka tinkamai neįvertinta. Iki tol, kol į Lietuvą atskrieja pranešimas apie nelaimingą atsitikimą.
Neseniai šalį sukrėtė žinia - nardant Raudonojoje jūroje sustojo garsios Lietuvos medikės Eglės Knėpienės širdis. Jos mirties priežastys dar tiriamos. Garsiai svarstoma, kaip tai galėjo atsitikti moteriai, kuri nebuvo nardymo naujokė ir atostogoms ruošėsi - treniravosi sporto salėse ir baseinuose.
Bendrovės „Baltic Clipper“ Klaipėdos skyriaus vadovo Vilijando Valiaus teigimu, pavojai tyko visur, kad ir atostogaujant Lietuvoje, todėl bet ko imantis, nedera vadovautis vien emocijomis.
„Jeigu kalbėtume apie nardymą, - norintieji tai išbandyti privalo žinoti, jog po vandeniu galioja griežtos taisyklės. Tačiau pramogos pirkėjas pats sprendžia - pirkti paslaugą ar ne. Jokiu būdu nepatarčiau pirmą kartą nerti užsienyje, būtina nardymo mokytis Lietuvoje, šis pomėgis reikalauja gero pasiruošimo ir žinių“, - apie vieną iš pavojingų pramogų pasakojo V. Valius.
Poilsio šalyse ekskursijų pardavėjai neprašo jokių sveikatos pažymėjimų arba kitų dokumentų, įrodančių, jog pirkėjas pasiruošęs ekstremaliam išbandymui.
Tačiau kitaip nei dauguma kelionių organizatorių, V. Valius mano, jog nereikėtų baimintis pirkti pramogų iš vietos gyventojų, nes esą juk tūkstančiai turistų naudojasi jų paslaugomis ir grįžta sveiki.
„Prieš norėdamas ką nors išbandyti, privalai žinoti, kokias saugumo priemones naudoti. Jei duoda šalmus, vadinasi, jų reikia. Asmeniškai aš pirkčiau tik tą pramogą, kuriai būčiau realiai pasiruošęs“, - kalbėjo eksperimentuoti nelinkęs vyriškis.
Į kalnus - su bateliais
Firmos „Guliverio kelionės“ vadovas Algis Braziūnas stebisi lietuvių naivumu ir patiklumu. Pasitaiko, kad nusipirkę ekskursiją į kalnus, poilsiautojai jai visai nesiruošia - į kuprinę įsimeta šlepetes arba paprastus sportinius batelius. Tokia klaida gali baigtis net mirtimi - užtenka tik vieno neatsargaus žingsnio.
Paprastai profesionalūs ekskursijų vadovai kopti tokiems neleidžia, tenka specialų apavą pirkti vietoje bei už jį mokėti dvigubai brangiau - vietiniai naudojasi turistų neišmanymu.
Yra poilsiautojų, pervertinančių savo jėgas. Tokie jau būna išbandę daugumą pramogų ir praradę baimės jausmą, todėl nesiklauso instruktorių ir nenaudoja saugumo priemonių, nesideda šalmų, gelbėjimosi liemenių.
„Pavojus slypi visur - net gulint po kaitria saule, todėl prieš išvykstant pirmiausia reikėtų susižinoti apie šalį. Pirkti ekskursiją patariama iš oficialių kelionės organizatoriaus partnerių, tuomet, įvykus nelaimei, bent jau bus galima atsakomybės pareikalauti“, - besiruošiantiems atostogauti primena A. Braziūnas.
Anot vyriškio, visi kelionių organizatoriai savo klientams įteikia atmintines ir katalogus, kuriuose išsamiai aprašomos galimos grėsmės. Deja, ne visi informaciją skaito.
Be pavojaus sveikatai ir gyvybei, kurortuose tyko ir kitos grėsmės. Pavyzdžiui, nerekomenduojama į paplūdimius neštis asmens dokumentų, telefonų, daug pinigų.
„Visuose viešbučiuose už papildomą mokestį galima išsinuomoti seifą, bet ir vėl - norėdami sutaupyti kai kurie to nedaro, o rizikuoja netekti visko“, - kalbėjo A. Braziūnas.
Rinkdamiesi pramogas, kurios skirtos tik specialiai tam pasiruošusiems žmonėms, poilsiautojai itin rizikuoja
Skonis nesikeičia
Į vasaros atostogų keliones išsiruošę tautiečiai įpročių ir pamėgtų šalių nekeičia. Jau kelintą sezoną iš eilės lyderiaujančios Turkijos nepajėgia prisivyti net gerokai pasikeitusi ir pasitempusi Graikija.
Bendrovės „Tez tour“ atstovų teigimu, per keletą sezonų Graikija, įdiegusi sistemą „viskas įskaičiuota“ ir įrengusi daugybę 4-5 žvaigždučių viešbučių pagal populiarumą yra antroji šalis po Turkijos. Ant kulnų jai lipa Tunisas ir Egiptas.
„Novaturo“ duomenimis, keleri metai iš eilės populiariausi tarp lietuvių turistų išlieka Antalijos regionas (Turkija), Suso, Hamameto kurortai (Tunisas) ir Chersonissos, Malijos, Retimno kurortai Kretoje (Graikija).
„Novaturo“ generalinio direktoriaus Vido Paliūno teigimu, pamėgtosios Turkijos tautiečiai į kitus egzotiškus kraštus neišmaino dėl to, jog šios šalies kurortai vilioja geru kainos ir kokybės santykiu. Be to, Turkija jau daugelio yra „patikrinta“.
„Tez tour“ direktorius Martynas Laivys pastebi, kad net pasaulį išmaišę pasiturintys klientai į Turkiją sugrįžta nuolat. Jie sako neradę geresnės šalies, kurioje už nedidelius pinigus gautų tiek teigiamų emocijų ir komforto.
Pasak M. Laivio, vietoje paskutinės minutės kelionių lietuviai vis dažniau renkasi iš anksto suplanuotą poilsį.
„Novaturo“ duomenimis, perkančiųjų keliones iš anksto, palyginti su praėjusiais metais, padaugėjo 2,5 karto.
Tai rodo, kad lietuviai pradeda gyventi pagal vakarietiškus standartus, kai atostogos planuojamos ne mažiau kaip prieš pusę metų. Todėl galima teigti, kad dabar populiaresni ne paskutinės, bet pirmos minutės pasiūlymai.
Šiemet vadinamoji vidurinioji lietuvių klasė perka poilsį nebrangiose šalyse, tačiau renkasi aukštos klasės 4-5 žvaigždučių viešbučius.
Kelionių organizatoriai pastebi, jog tautiečiai tampa vis atsargesni, ima atidžiai vertinti viešbučių kokybę ir patį kurortą.
Tokie keliautojai, jau išbandę populiariausias poilsio šalis, ieško vis naujų kelionių krypčių ir žino, kad ne visuomet paskutinės minutės pasiūlymas bus tai, ko jie tikisi iš savo atostogų.
Pastaraisiais metais vasaros kelionių kainos jau nusistovi ir jos priklauso ne nuo operatoriaus ar paklausos, bet nuo aviacinio kuro kainų bei dėl infliacijos augančių kainų užsienio viešbučiuose.
Kelionių operatoriai pripažįsta, jog vidutinė kelialapio kaina auga ir dėl vis didėjančios keliautojų patirties bei jų noro savo atostogas praleisti vis kokybiškiau.
„Pastebėjome, kad norinčiųjų gyventi ekonominės klasės viešbučiuose skaičius nesikeičia arba mažėja, tačiau atostogaujančių 4-5 žvaigždučių viešbučiuose nuolat daugėja“, - apie savo klientus pasakojo „Novaturo“ atstovas.
Auga ir itin įnoringų bei prabangą mėgstančių poilsiautojų segmentas. Tokie klientai pageidauja ilsėtis išskirtiniuose apartamentuose atokiau nuo poilsiautojų masės.
Daugėja ir lietuvių, kurie į poilsinę kelionę ryžtasi imti kūdikius.
Vasaros sezono kelionėmis turistai pradeda domėtis dar žiemą, tačiau šiltojo sezono kelionių platinimas prasideda tik vasario mėnesį. Išankstinių vasaros sezono kelionių pardavimo metu pirmiausiai nelieka kelionių per ilguosius savaitgalius.
Organizatorių teigimu, šiemet jau prieš porą mėnesių nebeliko vietų skrydžiams ilgajam savaitgaliui per Motinos dieną.
Liūdna statistika
• 2007 metais Venesueloje, Margaritos saloje, buvo apiplėšta turistų iš Lietuvos grupė, kurioje buvo ir klaipėdiečių. Revolveriais ginkluoti užpuolikai turistus paliko be asmens dokumentų, pinigų ir papuošalų.
• 2001 metais Turkijoje žuvo Klaipėdos pilies teatro aktorė Edita Jancevičiūtė- Lazdauskienė. Moteris pirko ekskursiją srauniomis upėmis plaustu iš vietos gyventojų. Plaukusi be šalmo ji iškrito ir trenkėsi galva į uolą.
• 2006 metais Graikijoje nuskendo kaunietė, nėrusi į 3 metrų gylio baseiną šalia viešbučio.
• 2007 metais nuo vadinamosios kalnų ligos mirė 35 metų lietuvė A. Jaloveckienė. Deguonies trūkumas ją ištiko Kirgizijos kalnuose. Keliauti po kalnus ji kartu su tėvais pradėjo būdama 7 metų.
• Šiemet Prancūzijos Alpių kalnuose užgeso 26 metų kauniečio gyvybė. Vaikinas nepaisė įspėjimų apie netinkamas oro sąlygos ir leidosi nuo Baltojo slėnio, kuris yra 3800 metrų aukštyje.
Pavojingiausios pasaulio vietos
Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija informuoja, kad maksimaliai pavojingos šalys yra Afganistanas, Dramblio Kaulo Krantas, Irakas, Sudanas. Nerekomenduojama vykti į Albaniją, Alžyrą, Burundį, Čadą, Etiopiją, Filipinus, Gvinėją, Indiją, Indoneziją, Iraną, Izraelį, Jemeną, Kamerūną ir kt.
Pernai portalo „Newsland“ sudaryto dešimties pavojingiausių pasaulio vietų sąrašo viršuje atsidūrė Afganistanas, kur ekstremalių pojūčių mėgėjai rizikuoja „užšokti“ ant įniršusių talibų, patekti į nelaisvę ar tapti teroristų įkaitais. Antra vieta atiteko Somaliui, kurio vandenyse knibždėte knibžda piratų, be to, Somalyje tebevyksta pilietinis karas tarp genčių. Trečioje vietoje - Irakas, toliau - Zimbabvė, Kolumbija, Haitis, Kongas, Angola, Meksika ir kt.
Vaida Jutkon
