Kovo 18 d. NASA astronautai Barry „Butch“ Wilmore'as ir Sunita „Suni“ Williams erdvėlaiviu „SpaceX Dragon“ buvo pargabenti namo į Žemę po to, kai nuo praėjusių metų birželio mėn. buvo „įstrigę“ Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS).
Toks ilgas buvimas toli nuo namų neabejotinai turės neigiamos įtakos jų sveikatai, o NASA tai aiškiai supranta, nes matėme, kaip komanda buvo išvežta ant neštuvų, net nespėjus žengti nė žingsnio į žemę po to, kai nusileido prie Golfo įlankos pakrantės, netoli Talahasio, Floridoje.
Tačiau Wilmore'as ir Williams, sugrįžę į Žemę pirmą kartą pajuto gravitacijos jėgą ir po devynių mėnesių pirmą kartą įkvėpė tikro deguonies iš oro. Tai kelia daug rūpesčių sveikatai.
Kaip rašo „Daily Mail“, astronautams kyla įvairių problemų – jiems padidėja rizika susirgti vėžiu, susilpnėja kojos bei pėdos.
Suprastėjusi sveikata
Nors NASA Johnsono kosmoso centre Hiustone pora atlieka daugybę medicininių tyrimų, kai kurie ekspertai įspėja, kad jau yra tam tikrų ženklų, rodančių galimą jų sveikatos pablogėjimą.
Kai kurie stebėtojai teigė, kad Wilmore'o ir Williams'o nuotraukos prieš ir po skrydžio rodė, jog jie yra liesi ir numetę nemažai svorio būdami kosmose.
Ekspertai teigia, kad jų kūne gali būti susikaupę skysčių, kurie spaudžia akis ir optinius nervus, o tai gali turėti įtakos jų išvaizdai.
Tam net yra terminas – su kosminiais skrydžiais susijęs neuroakulinis sindromas (angl. Spaceflight Associated Neuro-Ocular Syndrome, SANS), dėl kurio patinsta regos nervas ir atsiranda neryškus ar miglotas matymas.
Nors daugelio astronautų akys grįžta į normalią būseną, kai jie grįžta į Žemę, NASA teigia, kad kai kurie šalutiniai poveikiai gali būti nuolatiniai - tai priklauso nuo to, kiek laiko komanda išbus kosmose, o tai kelia nerimą šiai porai, atsižvelgiant į tai, kad jų misija užsitęsė.
Kalbant apie jų kognityvines funkcijas, besikeičiantis spaudimas smegenyse kartu su stresu ir miego trūkumu gali lemti jų pablogėjimą, kaip jau buvo pastebėta anksčiau kai kuriems astronautams.
Tačiau mikrogravitacija kelia didžiausią pavojų šiai porai, nes be Žemės traukos astronautų raumenys laikui bėgant silpnėja, todėl jiems gali būti sunku išlaikyti sveiką svorį.
Tai taip pat paaiškina, kodėl pora negalėjo vaikščioti, kai pirmą kartą nusileido Žemėje.
Nepaisant intensyvaus mankštinimosi režimo ir kaloringos mitybos TKS, jie vis tiek gali patirti raumenų atrofiją, kuri taip pat gali lemti jų silpną išvaizdą.
Be to, kosminio skrydžio venų trombozė (SVT) – skysčių judėjimas į viršų, dėl kurio veidas gali atrodyti „išpurtęs“ ir kuris iš esmės atsiranda dėl kabėjimo žemyn galva.
Laimei, NASA teigia, kad dauguma astronautų po 45 dienų grįžta į prieš misiją buvusį fizinės būklės lygį, nors sunkiais atvejais atsigauti gali prireikti mėnesių ar net metų.
Į pensiją išėjęs britų astronautas Tim Peake radijo stočiai „RadioX“ sakė: „Man išėjimas į kosmosą nesukėlė jokių problemų, tačiau pirmąsias dvi dienas Žemėje jaučiausi gana sunkiai.
„Manau, kad Butchas ir Suni dabar jaučiasi šiek tiek sunkiai. Žinote, visas kūnas tik pripranta prie gravitacijos. Vestibiuliarinė sistema šiek tiek sutrikusi. Jautiesi apsvaigęs, šiek tiek pykina. Taigi, jiems prireiks poros dienų, kad tai įveiktų“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
