Šiuos objektus viešai įvardijęs Seimo narys Naglis Puteikis ragina valstybę tartis su Bažnyčia dėl sakralinių vertybių apsaugos. „Susitarkime su Bažnyčia, kuri tikrai neturi pinigų, dėl dabar grėsmėje esančių paveldo objektų, liturginių reikmenų ir kitų dalykų. Susitarkime su jais, nes kitaip nieko nebus. Aš abejoju, ar galima įstatymu priversti Bažnyčią atiduoti, perduoti, paskolinti tas menines vertybes“, – kalbėjo N. Puteikis ketvirtadienį Seime sušauktoje spaudos konferencijoje „Kodėl dega bažnyčios“.
Jis pasidalijo nuojauta, jog „netrukus Lietuvos dangų nušvies ir daugiau gaisrų pašvaisčių, ir ta gaisro spalva bus nudažyta kultūros ir meno vertybių degančių dirbinių spalva“.
„Manau, kad kitas objektas, kuris netrukus degs, yra bažnytinio paveldo rinkinys Paberžėje ir kitos bažnytinio meno kolekcijos, kurias saugo Katalikų Bažnyčia ir kitos bažnyčios. Reikia garsiai pasakyti visai Lietuvai, kad bažnytinis paveldas Lietuvos bažnyčiose iš esmės saugomas be priešgaisrinės signalizacijos. Manau, kad tai bendra valstybės 20 metų raidos nuostata, kurios esmė tokia - Bažnyčia nesikiša į valstybės reikalus, o Bažnyčia sako, nelįskite į mūsų reikalus. Mes žinome, kaip saugoti menines vertybes geriau už jus“, – kalbėjo buvęs paveldosaugininkas N. Puteikis.
Pasak jo, Lietuvoje paplitusi praktika, kad teisės aktai yra, bet niekas jų nesilaiko. „Tytuvėnų bažnyčios (ir vienuolyno) atveju, projektas atitinka visus europinius standartus, priešgaisrinė įranga ir signalizacija - pati naujausia. Trūko vienos mažos detalės - niekas iš pripažinimo tinkamu naudoti komisijos narių nereikalavo, kad būtų išbandyta, o kaipgi šita priešgaisrinė signalizacija perduodama saugos tarnybai ir gaisrinei. Mūsų žiniomis, ir nebuvo iki galo pajungta šita signalizacija“, – sakė Seimo narys.
Pasak jo, taisyklės, kurias yra patvirtinęs Priešgaisrinės saugos departamentas, vienareikšmiškai ir kategoriškai nenumato absoliučiai jokių išimčių visuomeninėse patalpose, bažnyčiose, tokio tipo pastatuose, jeigu signalizacija yra įrengiama, būtinai signalas apie gaisrą turi būti perduotas visą parą budinčiai saugos tarnybai arba gaisrininkams.
„Tytuvėnuose šita taisyklė buvo sulaužyta, jos nesilaikyta. Pripažinimo tinkamu naudoti komisijos pirmininkas, statybos inspekcijos darbuotojas pasirašė aktą, Priešgaisrinės apsaugos departamento darbuotojas šitą aktą pasirašė – taigi mažiausiai šitie du pareigūnai grubiai sulaukė teisės aktus“, – vardijo N. Puteikis, piktinęsis, kad ir po Labanoro bažnyčios gaisro nebuvo pateiktos jį tyrusių pareigūnų išvados, kurios galbūt būtų padėjusios išvengti skaudaus Tytuvėnų architektūrinio ansamblio gaisro.
Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė patvirtino, kad Tytuvėnų vienuolyne saugotoje sakralinių vertybių kolekcijoje sudegusios apie tris dešimtis bažnytinių vertybių nebuvo apdraustos. „Žinome, kad iš prarastų vertybių apie dvi dešimtis vertybių į kolekciją buvo perduota iš Šiaulių ir Telšių vyskupijų, dar apie dešimt į muziejų buvo atneštos iš Tytuvėnų bažnyčios“, – kalbėjo KPD direktorė.
Pasak D. Varnaitės, departamentas sudarė komisiją Tytuvėnuose gaisro metu patirtai žalai nustatyti, ekspertai vertina sieninės tapybos būklę. Taip pat organizuojamas preliminarus patikrinimas tų kultūros paveldo objektų, kuriems pastaraisiais metais buvo skirtos didžiausios investicijos, pirmiausia ES lėšos pritaikant objektus viešosioms turizmo reikmėms.
„Šito patikrinimo metu turim tam tikrą informaciją, kad tokių atvejų, kai buvo investuoti dideli pinigai, laikytasi visų reikalavimų įrengiant visas įmanomas signalizacijas, ne tik priešgaisrines, (...) kai pasirašomas statybos užbaigimo aktas ir komisija leidžia pradėti pastatą eksploatuoti, po to kažkodėl tos signalizacijos yra atjungiamos. Turim informacijos apie kitus objektus, kuriems ne mažiau lėšų yra skirta ir šiandien nėra pajungta į pultelius į saugos tarnybas, kurios turėtų sureaguoti į iškilusius atvejus“, – kalbėjo D. Varnaitė.
Pasak N. Puteikio, identifikuoti objektai - tai Pažaislio bažnyčia ir vienuolynas bei Paberžėje sukaupta unikali bažnytinių rūbų kolekcija.
Paveldosaugininkai kritikuoja ir tai, kad Kultūros ministerijoje nebeliko Muziejų skyriaus, o sakralinio paveldo muziejams vadovauja ne muziejininko išsilavinimą turintys asmenys.
„Kodėl Lietuvos Respublika iš savo įstatymų tvarkingai kasmet išmetinėjo nuostatą, kad privatūs muziejai turėtų būti kontroliuojami, ir tai darė visos Vyriausybės, rungtyniaudamos tarpusavyje. Pavyzdžiui, praeita Vyriausybė iš Muziejų įstatymo išmetė nuostatą, kad Kultūros paveldo departamentas kontroliuoja privačiuose muziejuose saugomų vertybių apsaugą“, – vardijo N. Puteikis.
Jo teigimu, valstybė turi pradėti tartis su Bažnyčia dėl meno vertybių apsaugos, o bažnytinio paveldo muziejams turi vadovauti muziejininkystę išmanantys profesionalai. Pasak N. Puteikio, taip pat turi būti sudaryta vyriausybinė komisija, kuri ištirtų ne tik gaisrus Tytuvėnuose ir Labanore, bet ir visus pagrindinius gaisrus Lietuvoje, ne tik susijusius su kultūros paveldu.
