Mokslininkai išsprendė subtilią biomechanikos lygtį ir teigia turintys atsakymą, kodėl katės taip elegantiškai ir grakščiai laka skysčius. Jie pastebėjo, kad katės naudoja savo liežuvius subtiliai, nepažeisdamos skysčio paviršiaus.
Nors katės žmonėms matant laka jau ištisus tūkstantmečius, šio proceso subtilumus pavyko pastebėti tik užfiksavus šį veiksmą didelės spartos fotoaparatu. Pasirodo, iki šiol išsamiai kačių lakimo proceso dar niekas nebuvo analizavęs.
Biofizikas Romanas Stockeris teigia, kad katės lakimas, iš pirmo žvilgsnio, yra labai paprastas veiksmas, po kuriuo slypi įdomi biomechanikos problema. Iš apmąstymų gimė projektas. Mokslininkas didelės spartos fotoaparatu nufilmavo savo lakančią katę. Detaliau žvelgdami į lakimo procesą, komandos nariai sukūrė automatinį katės liežuvį. Pasirodo, katė lakdama panaudoja dvi jėgas – inerciją ir sunkio jėgą.
Mokslininkai, savo studiją išspausdinę žurnale „Science“, sako, kad kačių lakimas skiriasi nuo šunų, kurie savo troškulį numalšina kitaip: lakdami vandenį, jie iš savo liežuvio suformuoja savotišką samtelį, kuriuo ir pasisemia vandens į nasrus.
Katės laka kur kas subtiliau - jos tik lengvai liečia skysčio paviršių. Kitaip tariant, katė liežuviu lengvai, vos vos paliečia vandens paviršių. 3,5 kadro per sekundę sparta nufotografavus katės lakimo procesą, nuotraukose pasimatė, jog katė iškiša ir nuleidžia „J“ formos liežuvį prie vandens paviršiaus, o vanduo inercijos dėka „prikimba“ prie liežuvio ir taip patenka katei į nasrus. Katės liežuvis lakimo procesu ne panyra į skystį, o staigiai grįžta atgal į nasrus, pritraukdamas „prikibusį“ vandenį. Didžiausias katės liežuvio judėjimo greitis gali siekti 78 cm/s.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad maži, aštrūs šereliai ant kačių liežuvių, kurie, kaip buvo manoma, padeda katei lakti, iš tikrųjų šiame procese nedalyvauja.
Tirdami zoologijos sodo gyvūnus ir stebėdami filmuotą medžiagą, mokslininkai suprato, kad vadinamosios didžiosios katės (tigrai, liūtai, leopardai, gepardai ir kt.) laka taip pat, kaip ir jų naminiai giminaičiai.
Įdomu yra ir tai, kad katės yra žinduoliai, ir kūdikystėje motinos pieną žinda taip, kaip ir visi žinduoliai. Tačiau skirtingų žinduolių rūšių lakimo procesai suaugus gali gerokai skirtis, ką ir liudija kačių lakimo ypatumai.
Bet R. Stockeris ir jo kolegos nėra tikri, kodėl kačių šeima išvystė tokį rafinuotą gėrimo mechanizmą. Jie spėja, kad taip galėjo nutikti, nes katės nemėgsta vandens.
„Kačių gėrimo mechanizmas daug subtilesnis negu šunų, - aiškina R.Stockeris. – Šie laka daug intensyviau ir lakdami greičiau apsitaško. Viena iš versijų galėtų būti tokia: katės snukis, ypač sritis apie nosį ir ūsus, yra labai jautri, tad katė stengiasi išlaikyti tą sritį kiek galima sausesnę.“
Autorius Saulius Žukauskas
