Juozas Erlickas - lietuvių poetas, rašytojas, dainininkas, ironijos klasikas. Gimė Josefo Stalino mirties dieną 1953 m. kovo 3 d. Svirkančiuose (Akmenės r.). Mokėsi Viekšnių vidurinėje mokykloje. 1971-1975 m. studijavo lituanistiką Vilniaus universitete.
1979 m. išleidžią pirmąją humoreskų knygą „Kodėl“. Kitas kūrinys pasirodo 1987 m. „Raštai ir kt. (humoreskos, humoristiniai eilėraščiai ir pjesės)“. 1995 m. pradeda dirbti dienraštyje „Lietuvos rytas“. 1997 m. tampa Nacionalinės premijos laureatu. Juozo Erlicko tekstų tematika – lūžio epocha, sovietinės imperijos griūtis ir Nepriklausomos Lietuvos Respublikos kūrimasis, žmonių pastangos prisitaikyti prie naujos tikrovės, atotrūkis tarp valdžios ir visuomenės gyvenimo. Jo kūryba - negailestingai ironiškas ir todėl ryškiausias šio pereinamojo etapo metraštis.
Susitikimuose su Juozu Erlicku galioja keletas taisyklių, su kuriomis turėtų susipažinti kiekvienas ateinantis į koncertą. Paklaustas, ar tai nauja programa, J Erlickas teištarė tiek: „Aš pats šitos programos nesu matęs.“ Laimė, į keletą klausimų sutiko atsakyti jo atstovas spaudai.
- Ką reikia žinoti žmonėms, einantiems į Juozo Erlicko. koncertą?
- Žmonės gali nieko nežinoti. Viskas jiems bus paaiškinta.
- Kaip elgtis koncerto metu?
- J. Erlickui didžiausią rūpestį kelia riksmai „Bravo!“ ir „Bis!“. Tokiu atveju jis stabdo renginį ir tikrina susirinkusiųjų intelekto koeficientą, klausdamas: ar žinote, koks čia miestas? Žmonėms atsakius teisingai (Taujėnuose teisingas atsakymas būtų – Taujėnai), renginys tęsiamas. Atsakius neteisingai, Maestro su ašarom akyse palieka sceną.
- Ar patys žmonės turi teisę ko nors paklausti?
- Be abejo. Juk svarbiausias J. Erlicko sugrįžimo tikslas: skleisti jam vienam žinomą informaciją, kurią jis gauna iš kosmoso.
- Ko žmonės klausia?
- Aišku, to, kas labiausiai rūpi. Ar žiūrėjimas pro langą kenkia sveikatai? Ar galima pabėgti nuo savęs? Kas bus po to, kai bus gerai? Ką reiktų daryti, kad nieko nereiktų daryti?
- Ar koncerto metu skamba dainos?
- Kartais – skamba. O būna – žmonės garsą sugeria. Todėl Maestro pageidauja, kad visi ateitų jau atsigėrę.
- O scenos efektai?
- Prieš koncertą kartais atliekamas žiūrovų pradanginimas.
- J. Erlickas visados atrodo rūstus. Bet gal nors iš scenos taria ką juokingo?
- Tik tiek, kiek reikia, kad vakaro nuotaika skirtųsi nuo gedulingos vakarienės.
- Kokius reikalavimus J. Erlickas. kelia koncerto organizatoriams?
- Svarbu, kad scenoje nebūtų privemta, o salėje nebūtų sausakimša.
- Ką daryti tiems, kurie nepateks į koncertą?
- Nieko nebepadarysi. Teks susitaikyti su mintimi, kad gyvenimas praėjo pro šalį.
Nepraleiskite progos ir atvykite kovo mėn. 6 d. 16 val. į Taujėnų dvarą, kuriame J. Erlickas pristatys programą „Ne visi namie“.
