Ceremonija, kurioje dalyvavo vos trisdešimt artimiausių princui Philipui žmonių, vyko Vindzoro pilyje, šventojo Jurgio koplyčioje.
Didžiosios Britanijos gyventojai neturėjo galimybės atsisveikinti su hercogu ne tik paisant Philipo norų, bet ir norint, kad iškilmės netaptų COVID-19 židiniu. Norintys atsisveikinti su princu, tą galėjo padaryti internetu. Karališkosios šeimos internetiniame puslapyje paskelbta elektroninė užuojautų knyga, o vietoje gėlių prašyta paaukoti vienai iš princo Philipo remtų labdaros organizacijų.
Princo karstas iki ceremonijos stovėjo privačioje koplyčioje Vindzoro pilyje, apdengtas jo asmenine vėliava, kurios elementai simbolizuoja jo graikiškas bei daniškas šaknis, Mountbatenų šeimą, iš kurios princas kilęs, ir jo Edinburgo hercogo titulą, kurį jis gavo vesdamas tada dar princesę Elžbietą. Ant karsto gulėjo ir jo karališkojo laivyno kepurė bei kardas.
Kaip karalienės sutuoktinis, princas Philipas turi teisę į valstybines laidotuves. Vis tik princas šios privilegijos atsisakė dar būdamas gyvas, tad jam surengtos paprastos ceremoninės laidotuvės, kaip ir princesei Dianai, bei karalienės motinai.
Laidotuvių dieną princo karstas perkeltas iš privačios Vindzoro rūmų koplyčios į šventojo Jurgio koplyčią specialiai modifikuotu Land Rover automobiliu. Ši kelionė prasidėjo penkiolika minučių iki laidotuvių ceremonijos pradžios ir užtruko vos aštuonias minutes. Karališkosios šeimos nariai pėsčiomis ėjo paskui karstą, karalienė Elžbieta II į koplyčią vyko atskirai, automobiliu. Pakeliui į koplyčią šalikelėje buvo išrikiuoti karališkojo laivyno, oro pajėgų bei kitų karališkųjų pajėgų kariai.
Gedulingas mišias laikyė Vindzoro dekanas ir Canterburio vyskupas. Mišiose dalyvavo tik karališkosios šeimos nariai ir privatus velionio hercogo sekretorius. Dalyvavo ir JAV gyvenantis princas Haris, tačiau jo žmonai Meghan gydytojai dėl nėštumo patarė į laidotuves neskristi. Lygiai penktą valandą Lietuvos laiku visoje Didžiojoje Britanijoje paskelbta tylos minutė. Princas palaidotas karališkojoje kriptoje.
Laidotuvių dieną pasibaigs aštuonių dienų valstybinis gedulas, kurio metu visos šalies vėliavos buvo nuleistos iki pusės stiebo. Karališkoji šeima gauna dvi savaites gedulo – šeimos nariai vykdys savo pareigas apsirengę juodai ir užsirišę gedulą simbolizuojančius raiščius.
Dieną po princo Philipo mirties visoje Didžiojoje Britanijoje ir Gibraltaro sąsiauryje karališkosios pajėgos iššovė po vieną patrankos šūvį kas minutę – iš viso 41-ą kartą – princo atminimui. Pagrindinės partijos Anglijoje, Škotijoje ir Velse laikinai sustabdė rinkimines kampanijas kito mėnesio rinkimams. Parlamento Bendruomenių rūmai pirmadienį sušauks susirinkimą, skirtą pagerbti princo atminimą.
Pilna iššūkių gyvenimo pradžia ir pirmas susitikimas su princese
Graikijos princas Philipas gimė 1921 m. birželio 10-tąją Corfu saloje, Graikijoje. Jo tėvas buvo Graikijos princas Andrew, karaliaus Džordžo I sūnus o motina – Batenbergo princesė Alice, Batenbergo princo Louis vyriausia dukra. Jo tėvas buvo išvytas iš Graikijos revoliucijos metu.
Princas Philipas būdamas septynerių išvyko gyventi pas gimines į Angliją. Dar jam esant pradinukui, jo motinai diagnozuota šizofrenija ir ji perkelta į psichiatrinę ligoninę. Prasidėjus karui, princas Philipas nusprendė siekti karjeros kariuomenėje. Jis tapo kadetu Britanijos Karališkojo laivyno koledže Dartmute.
Būtent būdamas ten jis buvo paskirtas lydėti trylikametę Elžbietą ir jos seserį Margaret turo koledže metu. Šio susitikimo pakako – jaunoji princesė pamilo Philipą iš pirmo žvilgsnio. Princas Philipas neilgai trukus tapo jauniausiu pirmuoju leitenantu karališkąjame laivyne. Tuo metu jis ir princesė Elžbieta susirašinėjo laiškais. Princas Philipas, norėdamas vesti Elžbietą, 1946 metais atsisakė savo graikiškojo titulo, tapo Didžiosios Britanijos piliečiu ir pasikeitė pavardę į Mountbatteno – angliškąją savo motinos pavardės versiją. Pora susituokė 1947 metų lapkritį.
Modernus monarchės sutuoktinis
Princesei Elžbietai tapus karaliene, hercogas gavo naują iššūkį – dabar jis turėjo būti ne tik karalienės vyru, bet ir jai tarnauti kaip subjektas. Philipas turėjo atsisakyti savo karjeros laivyne, taip pat negalėjo suteikti savo vaikams Mountbatteno pavardės. Nepaisant sunkumų, princas nuolat turėjo daugybę idėjų, kaip modernizuoti tradicijų griežtumu pagarsėjusią monarchiją.
Princas Philipas neatsisakė socialinio gyvenimo, pasak šaltinių, jis mėgo su draugais lankytis naktiniuose klubuose. Jis taip pat pasiūlė rodyti Elžbietos karūnavimo ceremoniją per televiziją – tuo metu tai buvo negirdėtas dalykas, buvo net sakančių, kad tai – šventvagystė. Edinburgo hercogas itin rūpinosi aplinkosauga, buvo pirmasis Pasaulio gamtos fondo prezidentas.
Mylintis vyras
Princas Philipas su karaliene Elžbieta santuokoje praleido 73-us metus, o jų meilės istorija aprėpia ištisus aštuonis dešimtmečius. Pasak artimų karališkajai šeimai žmonių, princas Philipas žmoną švelniai vadino Lilibeth, rašė jai laiškus.
Karalienė Elžbieta mylimą vyrą yra pavadinusi „savo uola“. Princas Philipas buvo karališkosios šeimos galva. Jis buvo tas žmogus, kuris įtikino jaunuosius princus Williamą ir Harį eiti paskui savo motinos katafalką po tragiškos jos žūties.
Aštrus humoro jausmas
Princas Philipas pagarsėjo dažnai ribas peržengiančiu humoro jausmu. Būdamas Kinijoje, ten vykusiai mokinukų ekskursijos grupelei jis patarė „neužsibūti čia, kad nesusiaurėtų akys“, o 2002-aisiais Australijoje aborigeno verslininko paklausė, ar jie „vis dar mėto vieni į kitus bumerangus“.
Kartą princas Philipas, persirengęs rūmų sargybinio uniforma, nusprendė iškrėsti karalienei pokštą. Vėliau internete pasklido nuotrauka, kurioje karalienė kikena, neva iš minėtos išdaigos. Iš tiesų, ši nuotrauka yra iš tos dienos, kai princas Philipas tiesiog turėjo stovėti sargyboje, o jį ir karalienę tąkart prajuokino...bitės.
Pasakojama, kad sykį jis nusivijo ją traukinio koridoriumi juokais susidėjęs sau netikrus dantis kelionės po Kanadą metu 1951-aisiais. Princas Philipas mėgo buriuoti, žaidė kriketą ir polą, labai mėgo važinėtis karieta.
Princai: senelis buvo išskirtinis žmogus, turėjo puikų humoro jausmą.
Oficialiame pranešime princas Williamas apibūdino mirusį senelį kaip „išskirtinį žmogų“: „Mano senelio gyvenimą pažymi tarnystė savo šaliai, savo žmonai karalienei ir mūsų šeimai. Jaučiuosi laimingas, turėjęs ne tik jo pavyzdį, bet ir nuolatinį palaikymą gerais laikais ir sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis. Esu dėkingas už jo gerumą mano žmonai. Niekada nenustosiu vertinęs ypatingų savo vaikų prisiminimų apie prosenelį ir pasivažinėjimus jo karieta.“
Princas Haris savo pranešime prisiminė princą Philipą kaip „visada buvusį savimi, su aštriu humoro jausmu“. Princas rašė, kad senelis „galėjo išlaikyti viso kambario dėmesį ne tik savo charizma, bet ir netikėtais pasisakymas – niekada negalėjai žinoti, ką jis pasakys“. „Man, kaip ir daugeliui tų, kurie per pastaruosius metus prarado artimuosius, jis buvo tiesiog mano senelis – barbekiu meistras, atsikirtimų legenda, smagus iki pat pabaigos. Ir nors galėčiau kalbėti ir kalbėti, žinau, kad dabar jis mums pasakytų – gerai, jau užtenka!“, – prisiminimais dalijosi princas Haris.