Užsienio šalių atstovai ir lietuviškos virtuvės meistrai ieškojo bendrų kulinarinių sąsajų.
„Dažnai manęs klausia, koks yra pats lietuviškiausias patiekalas. Aš atsakau, kad bet kurį patiekalą rasite vienoj ar kitoj pasaulio virtuvėj. Kultūra nepaiso valstybių sienų,“ – taip tarptautiniame kulinarijos ir istorijos renginyje „Pasaulio šalių įtaka lietuviškai virtuvei“ kalbą pradėjo lietuviškos kulinarijos paveldo tyrėjas Rimvydas Laužikas.
Pasaulio kultūros įvairovės dienai skirtas renginys vyko Lietuvos tautinio kulinarinio paveldo sertifikatu apdovanotame restoranų tinkle “Bernelių užeiga”. Į didikų dvasia alsuojančią „Burmistro“ salę susirinko įvairių šalių ambasadų ir skirtingoms šalims atstovaujančių institucijų atstovai. Čia buvo aptarta kulinarinė kelionė nuo pat XIII amžiaus kulinarinių mainų su Balkanų šalimis, didikų epochos iki šių laikų.
Graikijos, Ukrainos, Baltarusijos, Armėnijos, Prancūzijos ir Italijos svečiai gyvai diskutavo kiek ir kokios įtakos kiekviena šalis padarė lietuviškajai virtuvei, taip pat, kaip vienas ar kitas patiekalas ar net ingridientas atkeliavo iki Lietuvos.
Maisto įvairovė bei tradicijos priklauso ir nuo klimato
Apie Lietuvos maisto tradicijas ir ištakas kalbėjęs R. Laužikas išskyrė mūsų kultūros atvirumą ir ypatingas sąlygas. „Lietuvių gentis buvo įsikūrusi nederlingoje žemėje, trūko maisto. Kadangi iš žemdirbystės buvo sunku prasimaitinti, daug maisto teko ieškoti gamtoj. Kai kažkas naujo pasiekdavo lietuvius iš užsienio, tie patiekalai sulaukėdavo, nes naminiai ingridientai buvo pakeisti rastais gamtoje. R. Laužikas išskyrė ir tai, kad pagoniškas atvirumas sudarė galimybę keistis patiekalais. Tad nenuostabu, kad kai kurie patiekalai, kurie prigiję mūsų tradicinėje virtuvėje gali būti kilę iš ypač toli – Balkanų šalių ar net Ispanijos.
„Esame lietuviškosios virtuvės ambasadoriai ir stengiamės savo patiekalais parodyti visą nacionalinės patiekalų spektrą. Analizuojame ir domimės Lietuvos kulinarijos paveldo ištakomis ir istorija, todėl, vis labiau stengiamės atspindėti ir turtingąją dvarų bei aukštuomenės virtuvę. Ji buvo itin atvira europietiškoms kulinarijos madoms ir bandymams,“ - apie užsienio šalių įtaką nacionalinei virtuvei kalbėjo „Bernelių užeiga“ vadovė Jolanta Kubolienė
.Iš Graikijos atkeliavo įprotis valgyti daržoves ir grikiai
Graikijos nacionalinę virtuvę pristatė dažnai čia besilankanti graikė Lola Sakanis. „Mes pirmoji tauta, kuri pradėjo derinti sveikiausius maitinimosi įpročius: grūdus, vaisius, pieno produktus. Graikų virtuvė – tai beveik vegetariška virtuvė.“ – pasakojo L. Sakanis. Vakaro metu buvo išsiaiškinta, kad ne tik balandėliai, bet ir agurkai, kurie minimi jau Jogailos sąskaitose, atkeliavo būtent iš Graikijos. Tiesa, panašų receptą galima surasti ir armėnų virtuvėje. L. Sakanis pripažino, kad Lietuvoje balandėliai kur kas skanesni, nei verdami Graikijoje su citrinų padažu.
Lietuvoje pamėgtos graikiškos salotos taip pat sulaukė tikros tautietės komentarų. „Graikija turi tikrai daug pikantiškų ir skanių patiekalų, tačiau vieni labiau išpopuliarėjo nei kiti,“ – pasakojo graikė. Tokiu būdu visame pasaulyje prigijo graikiškos salotos. Tiesa, jas reikėtų vadinti ne salotomis, o iš graikų kalbos verčiant daržovių asorti. L. Sakanis sakė, jog labiausiai piktina, kad į graikiškas salotas kai kas deda graikinius riešutus. Tikrų graikiškų salotų pagrindą sudaro pomidorai, agurkai ir sūris.
Ukrainiečiai labiausiai vertina lašinius, o lietuviai- ukrainietiškus barščius
Ukrainos garbės konsulas Vygandas Blandis, kad ukrainiečiai yra išsirinkę juos reprezentuojančių patiekalų konkursą. Lietuvių pamėgto ir anot „Bernelių užeigos“ atstovų Lietuvoje taip mėgstami Kijevo kotletai neatsirado net sąrašo dešimtuke. Svarbiausiu savo virtuvės patiekalu ukrainiečiai laiko lašinius. „Kiek yra tekę ragauti, skaniausi ukrainietiški lašiniai su česnaku ir spanguolėmis.“ – pasakojo V. Blandis.
„Kodėl Kijevo kotletas taip išpopuliarėjo Lietuvoje nežinoma, tačiau žinoma, kad originalusis šio patiekalo receptas gimė Kijeve, su prancūzų virėjo pagalba,“ – pasakojo „Bernelių užeiga“ technologė.
Lietuvoje labiausiai mėgstamas ukrainietiškas patiekalas - barščių sriuba. Anot istoriko ir kultūros tyrinėtojo Rimvydo Laužiko, iš pradžių buvo verdami tik žalio barščių augalo lapai. Tik vėliau pradėti naudoti tradiciniai burokai - vienintelė lietuviškos kilmės daržovė, kuri, manoma, augo nuo akmens amžiaus.
Italijoje nėra vieningos maisto kultūros
„Jei įsivaizduojate, kad Italijoje valgomi spagečiai ir pica, tai netiesa – tai daugiau pietų Italijos maistas. O kiekvienas kaimas turi savas maisto tradicijas.” - pasakojo 8 metus Lietuvoje gyvenantis italas Stefano M. Lanza. Anot jo, kalbėti apie bendrą Italijos virtuvę praktiškai neįmanoma. XVI a. dabartinės Italijos teritorijoje buvo gausybė valstybėlių, uostų ir kaimų, kad kiekviena sritis turėjo savo kulinarines tradicijas. Bendras itališkos virtuvės bruožas yra tik vienas – ingridientai yra aiškiai atskiriami. Būtent todėl, anot italo, jiems nepriimtini neaiškios mišrainės, baltos salotos, vėdarai, ir kiti lietuvių mėgiami patiekalai. S. M. Lanza taip pat vakaro svečiams atskleidė visas itališkų kumpių gaminimo ir vytinimo subtilybes .
Anot profesoriaus R. Laužiko, didžiausios įtaką lietuvių kultūrai turėjo už Žygimanto Senojo ištekėjusi italė Bona Sforca. Tapusi karaliene ir kunigaikštiene, ji į Lietuvą atsinešė savo itališko dvaro kultūrą. „ Tuo laiku mūsų kultūra šoktelėjo beveik 300 metų. Didikai pradėjome daugiau valgyti daržovių, taip pat išplito pyragai su įdarais, netgi išmoko valgyti šakute,“ – pasakojo R. Laužikas.
Itališkas kumpis ir sūris, rucola salotos – šiandien taip pat vienos mėgstamiausių ir prašomų „Bernelių užeigos“ klientų.
Baltarusių ir lietuvių virtuvės beveik identiškos
Baltarusijos ambasados atstovai Maria Arashkevich ir Mikhail Metelsky diskutavo, kuo skiriasi baltarusių ir lietuvių bulviniai blynai. Baltarusiai, pristatydami taip pat daugiausiai iš bulvių ir miltų mėgstamus nacionalinius patiekalus, pabrėžė tik kiek skirtingus pavadinimus ir nedidelius gamybinius skirtumus.
Baltarusiški bulviniai blynai, gerai žinomi kaip drianiki, skiriasi nuo mums įprastų bulvinių blynų tik tuo, kad gaminant nesideda kiaušiniai. Iš Baltarusijos į Lietuvą taip pat atkeliavo bulves, batatus, topinambus, ir net kone identiškas pavadinimas „bulba“.
Prancūzai virtuvės tradicijas praturtino desertais
Prancūzijos atstovas Francois Le Corre pasidalino savo garsiausiais desertais ir jų regioninėmis subtilybėmis. Citrinų pyragai, romo bobos, desertai su romu, likeriu ir kitais alkoholiniais gėrimais – visa tai iki mūsų atkeliavo iš gurmaniško skoniu garsėjančios Prancūzijos. Desertas Creme brulee tapo itin populiarus ne tik Prancūzijoje, bet ir visoje Europoje. Iki šiol vyksta kova tarp prancūzų ir ispanų, kieno tai patiekalas. R.Laužikas pasakojo, kad apie XVI a. jau randame panašų receptą ir Lietuvoje, pavadinimu „ispaniškas pienas“. Anot maisto istoriko, daugelį prancūziškos virtuvės patiekalų į Lietuvą atkeliavo kartu su Napoleonu ir jo armija. Faršas, sultinys, sviesto padažas, etiketo kultūra, paštetai, delikatesai, „bonbon“ karameliniai saldainiai – šie jau tradiciniai mūsų virtuvės elementai atkeliavo būtent iš Prancūzijos. Būtent Napoleno tortas ir Creme brulee yra mėgstamiausi „Bernelių užeigos“ lankytojų desertai.
Lietuviai pamėgo armėnišką lavašą
Kauno armėnų bendrijos atstovai pasidalino ne tik turtinga savo maisto kultūra, bet ir propaguojamu maisto kultu. Pasak etninės kultūros mokytojos Cagik Grigorijevos, jų šalyje kiekvienas svečias sutinkamas su armėniška duona – lavašu. Šita duona, kepama ypatingoje krosnyje, yra ir svetingumo kultūros simbolis. Armėnijoje kviečiama ne pietauti, o eiti valgyti duonos. Į lavašą, kurį yra išbandęs kone kiekvienas lietuvis, vyniojamas sūris ir žalumynai.
Anot armėnų, ant jų stalo gali būti ir sūris, ir mėsa, tačiau sūris ir lavašas visada privalo būti. C.Grigorijeva sako, kad Lietuvai jau po truputį pradeda pažinti ir tokius armėniškus patiekalus, kaip chašlama (armėniška sriuba) ar dolma –analogas lietuviškiesiems balandėliams.
Vienintelis Lietuvoje ir Baltijos šalyse armėnų dainų ir šokių ansamblis „Hayrenik“ susirinkusiems svečiams „Bernelių užeigoje“ Pasaulio kultūros įvairovės dienos proga padovanojo nacionalinį šokį.
