Pasak paties dr. A. Dulsko, sprendimą tapti chirurgu lėmė jaunystėje matytas televizijos serialas apie medikų darbą. Šioje istorijoje užfiksuotos dramos ir įtampa chirurginiame pasaulyje įkvėpė jį rinktis šią specialybę.
Jauname amžiuje į galvą įsirėžė gydytojų darbo svarba ir įdomumas ir nuo to laiko dr. A. Dulskas kitoje srityje savęs neįsivaizdavo. Šiandien jis turi daugiau nei 15 metų patirtį, įskaitant rezidentūrą ir su kiekviena diena plečia savo įgūdžius bei žinias.
Chirurgo darbas – tai nuolatinis judėjimas ir kaita. Dr. A. Dulskas pasakoja, kad vienintelis jo darbo dienų pastovumas yra tas, kad nebūna laiko prisėsti. Diena užpildyta chirurginėmis operacijomis, konsultacijomis su pacientais, susirinkimais ir mokslinės veiklos užduotimis. Kiekviena darbo diena unikali, reikalaujanti ne tik profesinių žinių, bet ir greitos reakcijos bei strateginio mąstymo.
„Prisėsti nebūna kada“, – sako dr. A. Dulskas, pabrėždamas, jog intensyvus grafikas leidžia išlikti budriam ir maksimaliai susikoncentravusiam. Operacijos – tai jo kasdienės atsakomybės centras, tačiau gydytojas taip pat randa laiko konsultuoti pacientus, vesti mokymus bei dalyvauti konferencijose, kurios padeda jam nuolat tobulėti.
Laikas su šeima padeda atgauti jėgas
Kiekvieno chirurgo darbe pasitaiko situacijų, kurios išlieka atmintyje visam gyvenimui. Dr. A. Dulskas pasakoja, kad dažniausiai įsimena tos operacijos, kurios neina pagal planą.
„Pas mus dažniausiai atliekamos žarnyno operacijos. Kai kuriais atvejais pasitaiko nenumatytų komplikacijų, pavyzdžiui, intensyvus kraujavimas, kai reikia greitai reaguoti ir spręsti kritines situacijas“, – dalijasi jis.
Tokios operacijos sukelia didelį stresą ir verčia pergalvoti kiekvieną žingsnį, tačiau taip pat tampa vertinga pamoka ateičiai. Dr. A. Dulskas ypač prisimena dvi sudėtingas operacijas – vieną prieš penkerius metus, o kitą prieš dvejus:
„Šios situacijos atrodo lyg vakar nutikusios. Tokios akimirkos ne tik išlieka atmintyje, bet ir formuoja chirurgą kaip profesionalą.“
Chirurgija – tai ne tik techninis darbas, bet ir milžiniškas emocinis krūvis. Kaip dr. A. Dulskas tvarkosi su šiais iššūkiais? Jo atsakymas – įvairi veikla. Skaitymas, sportas ir laikas su šeima padeda atgauti jėgas bei pailsėti nuo kasdienių rūpesčių. Be to, jis aktyviai dalyvauja skirtingose veiklose – dėstymas, mokslas ir praktika leidžia pailsėti nuo vienos srities pereinant prie kitos.
Pacientų baimė
Pacientų stresas ir baimė prieš operacijas yra dažnas reiškinys. Dr. A. Dulskas mano, kad svarbiausias ginklas šioje situacijoje – aiški ir suprantama komunikacija.
„Baimė dažniausiai kyla dėl nežinojimo. Todėl stengiuosi paaiškinti situaciją paprasta, visiems suprantama kalba, vengdamas medicininio žargono“, – dalijasi jis. Šiltas ir empatiškas bendravimas padeda pacientams atsipalaiduoti, sumažina stresą ir užtikrina sklandų bendradarbiavimą.
Dr. A. Dulskas tiki, kad nuolatinis mokymasis yra kiekvieno gero chirurgo pareiga. Jis kasmet dalyvauja bent penkiose tarptautinėse konferencijose, kuriose ne tik mokosi, bet ir pats skaito pranešimus.
„Toks aktyvumas leidžia nuolat plėsti akiratį ir gerinti įgūdžius. Be to, dalindamasis patirtimi su kitais ir pats tobulėju“, – sako jis.
Chirurgą labiausiai motyvuoja pacientų dėkingumas: „Didžiausias džiaugsmas yra, kai po operacijos, praėjus keliems metams, pacientai skambina, dažniausiai prieš šventes, norėdami padėkoti už išgelbėtą gyvenimą. Tai – nuostabiausi darbo momentai.“
Jauniesiems specialistams dr. A. Dulskas pataria turėti vidinę motyvaciją, būti pasiruošusiems ilgai ir sunkiai dirbti bei mokytis. Jis pabrėžia, kad svarbu neapsiriboti vien medicinos žiniomis – reikia plėtoti ir „minkštąsias“ kompetencijas, tokias kaip bendravimas, streso valdymas ir emocinis atsparumas.
„Medicina – tai ne sritis, kur galima greitai tapti ekspertu. Reikia skirti daugybę valandų mokymuisi ir praktikai. Nepakanka kartą pamatyti, kaip atliekama operacija – būtina daugybę kartų praktikuotis, analizuoti ir tobulėti“, – pabrėžia jis.
