Ne vienerius metus Lietuvos kariuomenės renginiai, skirtinguose šalies miestuose pritraukia minias smalsuolių, norinčių sužinoti kaip gyvena kariai, pamatyti naujausią karinę techniką, išvysti dangų skrodžiančius sąjungininkų naikintuvus ir žinoma, atiduoti pagarbą visiems už Lietuvos nepriklausomybę kovojusiems partizanams. Visuomenės ir kariuomenės vienybė šiandien, geriausias partizanų atminimo ir pagarbos jiems įrodymas. O vienybė šiuo metu, kaip niekada svarbi.
Kadangi Lietuva vis dar gyvena karantino sąlygomis, o vieši renginiai nėra leidžiami, žinomi šalies žmonės ir aktyvūs šalies visuomenininkai nusprendė pagarbą Laisvės kovotojams atiduoti ne būriuojantis viešuose renginiuose, bet asmeninėmis iniciatyvomis.
„Partizanų atminimas gyvas, jo neįmanoma pamiršti, priešingai, šiuo, Lietuvai sudėtingu metu, laisvės kovotojų dvasia įkvepia tikėjimo, ryžto ir atsidavimo pavyzdžiais. Ne vienerius metus stengiuosi rodyti pavyzdį jaunajai šalies kartai, jog nebūtina primityviais ir nuobodžiais būdais pažinti karo po karo istoriją. Geriausia būdas pagerbti partizanus, ypač šiandien, domėtis jų istorija, galbūt atsiversti knygą, nuvykti prie išlikusio bunkerio, pažiūrėti filmą, leistis į žygį, o gal surengti mažą šeimos pikniką miške. Kadangi negalėjome sudalyvauti partizanų pagerbimo renginiuose, nuvykome į Antakalnio kapines ir uždegėme žvakeles prie A. Ramanusko – Vanago, Antano Kraujelio – Siaubūno kapo.“ – sekmadienio įspūdžiais dalinosi istorikė, visuomenininkė Luka Sinevičienė.
Muzikantas, Lietuvos šaulių sąjungos narys Gabrielius Liaudanskas – Svaras Partizanų pagerbimo, Kariuomenės ir visuomenės dieną praleido budėdamas koronaviruso mobiliame patikros punkte. O socialiniuose tinkluose pasidalino asociatyvia nuotrauka iš karinių pratybų įprasminančia pasiruošimą kovoti su
bet kokiomis grėsmėmis. Laisvės kovotojai anuomet kovojo vardan laisvės ir nepriklausomybės, šiandien mes kovojame dėl žmonių sveikatos ir gyvybės. „Šiandien Partizanų pagerbimo, Kariuomenės ir Visuomenės vienybės Šventė! “O mes stovėsim ir nedrebėsim!” – socialiniuose tinkluose skelbė Svaras.
Lietuvoje gausu partizanų istoriją įamžinančių objektų. Kadangi šią vasarą užsienio keliones teks iškeisti į keliones po Lietuvą, savo trumpai išvykai galima pasirinkti partizanų atminimo vietas – bunkerius stovyklaviečių vietas, paminklus, vykusių mūšių vietas, parkus, muziejaus ekspozicijas ar kitus įamžinimo ženklus. Idėjų ką pamatyti ir ką naujo sužinoti Lietuvoje galima pasisemti iš keliautojų, ne vienos knygos autorių, istorikų Anželikos Laužikienės ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekano prof. Rimvydo Laužiko. Praėjusį savaitgali šeima lankėsi Laisvės kovų istorijos muziejuje Obeliuose ir Obelių šilo mūšio vietoje. „Po Lietuvą stengiamės su šeima pakeliauti kiekvieną savaitgalį, ypač, kai yra neblogi orai. Laisvės kovų vietos, muziejai, partizanų stovyklos, mūšių vietos, vadavietės yra tie objektai, kuriuos visada stengiamės aplankyti tame regione, kuriame keliaujame. Manome, kad vaikams tokių vietų lankymas yra svarbu. Be to šia tematika ypač domisi mūsų vienuoliktokas sūnus Matas. Šios kelionės pagrindinis tikslas buvo Obelių laisvės kovų istorijos muziejus. Buvome apie jį girdėję gerų atsiliepimų ir nenusivylėme, nes eksponatai labai įdomūs. Gaila, jau nebeteko susitikti su muziejaus kūrėju. Tai didelis praradimas muziejui, nes jau ne kartą esame pastebėję, kad muziejuje (ypač nedideliame) žmogus, degančiomis akimis pasakojantis įdomiausias istorijas, yra svarbiausia. Taip pat aplankėme ir Obelių šilo mūšio vietą. Matas surado ir skaitė mūšio dalyvio atsiminimus, sudainavome partizanų dainą. Prieš dvi savaites buvome Merkinėje, lankėme taip pat ir su A. Ramanausku-Vanagu susijusias vietas, partizanams skirtą memorialą. Žinoma, kelionių metu lankome ne vien laisvės kovų vietas. Paprastai stengiamės aplankyti mažesnius, atokesnius muziejus, žydų kapines, sinagogas ir holokausto vietas, piliakalnius, LDK istorijos objektus (bažnyčias, cerkves, dvarus), taip pat gamtos takus, regioninių parkų lankytojų centrus“, – savaitgalio atradimais dalijosi Anželika ir Rimvydas Laužikai.
Jau septynerius metus, kiekvieną dieną gilindamasis į partizanų uniformos istoriją, dizaineris Giedrius Paulauskas vasario mėnesį visuomenę pakvietė į parodą, kurioje pristatė istorinį tyrimo dizainą: atkurtą autentišką partizanų uniformą ir jos simboliką. Partizanų pagerbimo, Kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną
dizaineris sutinka savo dirbtuvėse, rekonstruodamas uniformos rankogalius. „Man partizanų tema labai svarbi ir įdomi, apie ją galvoju kiekvieną dieną, nuo 2013 metų, kuomet pradėjau gilintis į partizanų uniformos istoriją. Kadangi siekiu autentikos, unikalumo ir profesionalumo, privalau nuolatos gilinti žinias, vartyti nuotraukų albumus, skaityti archyvinius dokumentus, galvoti kaip viską pateikti, kaip atrasti vis naujų kampų, kurie papildytų mano tyrimą ir padarytų jį patrauklų visuomenei. Kaip tik šiandien, tokią simbolinę dieną, darau vieną švarko detalę, rankogalį, reikia išgauti tinkamą formą, ją sukirpti iš skirtingų medžiagų skiaučių, pritaikyti, kad viskas būtų kuo autentiškiau. Manau, jog ši mano veikla yra svarbi ir turi prasmę, nes niekas kitas gali nesiimti ir nieko nedaryti, nes kas kitas, jei ne aš. Būtinas profesionalus požiūris, technika, konstravimo įgūdžiai, istorijos išmanymas, uniformos raidos žinios, kai visus šiuos komponentus turi, tada viską lipdai į bendrą paveikslą, praturtinantį Lietuvos partizanų istoriją,“ – savo mintimis dalinosi dizaineris Giedrius Paulauskas.
Partizanų istorijos puoselėjimas, saugojimas ir jų atminimo pagerbimas negali būti vienadienis dalykas, ši istorija yra mūsų tapatybės dalis, tad jos pažinimas, įprasminimas ir išsaugojimas ir būtinas, ypač ateities kartoms. Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino štabo bataliono vadas plk. ltn. Egidijus Čiūtas su žmona Romena ir vaikais leidosi į vienos dienos kelionę pažintiniu maršrutu „Rūdšilio partizanų takais“. „Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną lankantis partizanų kovos ir amžino poilsio vietose galvoje skambėjo partizanų vado A. Ramanusko palaikus radusių ir ištyrusių ekspertų žodžiai – „Lietuviai yra nepalaužiami. Dabar tai – ir mokslinis faktas.“
Atmintiną dieną socialinėje erdvėje pasirodė daininkės A. Sabulytės vaizdo klipas su partizanų daina „Oi sakalėlį“. Daugelis lankė laisvės kovų istorines vietas, pagerbdami partizanus.
„Galima pasidžiaugti, kad vis daugiau žmonių domisi Lietuvos partizanų istorija, stengiasi atiduoti pagarbą įvairiais būdais. Pernai su bendraminčiais pastatėme originalų medinį paminklą prie vieno iš partizanų bunkerių, kurį dar tankiau lanko ne vien žmonės iš Lietuvos, bet iš užsienio. Žiemą organizavau 140 km. žygį į Minaičius, atkortojant vieno iš LLKS 1949 02 16 deklaracijos signatarų J. Šibailos – Merainio istorinį kelią. Pavasarį padėtas projektas „Vanagokeliais 360“ siekiant
sudaryti maršrutą virtualioje platformoje. Vyksta medelių sodinimas atmintinose vietuose. Šiemet pasirodys „Laisvės kovų dainos“ albumas, kur partizanų dainos suskambės nauju, orginaliu formatu. Veikla vyskta ištisus metus, gražios ir išliekamąją vertę turinčios iniciatyvos leidžia plačiau ir geriau pažinti mums visiems labai svarbią Laisvės kovų istoriją“, - džiaugėsi partizanų istorijos entuziastas Alkas Paltarokas.