Karalius Karolis III gimė Bekingemo rūmuose ir nuo mažens buvo dėmesio centre kaip būsimas sosto įpėdinis. Jo auklėjimas buvo griežtas, nes mama tapo karaliene, kai jam buvo tik treji metai, tad berniukas jau vaikystėje jautė atsakomybės naštą ir būsimos monarcho pareigos svarbą.
Karališkojoje šeimoje buvo įprasta vaikus mokyti namuose, tačiau jis buvo išsiųstas į prestižinę mokyklą „Cheam School“ Hampšyre, o vėliau – į „Gordonstoun“ Škotijoje. Šioje mokykloje taip pat mokėsi ir jo tėvas, princas Filipas.
Karalius Karolis III vaikystėje kentė patyčias
„Gordonstoun“ buvo žinoma dėl savo griežtos disciplinos ir itin didelio dėmesio fiziniam ir psichologiniam atsparumui. Būsimam karaliui nebuvo lengva prisitaikyti prie mokyklos sąlygų, ir vėliau jis yra minėjęs, kad mokykla jam nebuvo itin maloni vieta – ten jis jautėsi vienišas ir patyrė nemažai patyčių.
Vaikai jį vadino „storuliu“ ir dažnai pašiepdavo jo atlėpusias ausis. Karaliaus Karolio III prosenelis, grafas Mountbattenas netgi buvo paraginęs jo tėvus – karalienę Elžbietą II ir princą Filipą – sutvarkyti savo sūnaus ausis chirurginiu būdu.
1970 m. tuometinis princas Čarlzas baigė Kembridžo universitetą, kur studijavo archeologiją, antropologiją ir istoriją. Jis tapo pirmuoju britų sosto įpėdiniu, įgijusiu universitetinį išsilavinimą.
Jaunystėje jis dalyvavo ir kariniame pasirengime. Jaunuolis įstojo į Karališkąją karinę akademiją Sandherste, mokėsi skraidyti ir tarnavo laivyne, tai buvo įprasta karališkosios šeimos vyrams. Jis tarnavo ir kaip Karališkųjų oro pajėgų pilotas, o vėliau dalyvavo pratybose tiek Karališkajame laivyne, tiek oro pajėgose.
1976 m. jis įkūrė „Princo fondą“, kuris padėjo jaunimui siekti verslo ar profesinių tikslų, ypač tiems, kuriems trūko išteklių ir galimybių. Tai buvo vienas pirmųjų ženklų, kad princas, dar neturėdamas valdžios, siekė įtakoti visuomenės gyvenimą ir keisti jį į gera.