Ypatingai kai tai net devynis metus kurtas darbo vaisius, rašoma pranešime spaudai.
„Palyginus galutinę dainos versiją su pirmąją net juokas paima iš nuostabos kaip viskas skiriasi, tačiau džiaugiuosi, kad kantriai laukiau“, - apie naująjį kūrinį „Meile mano“ atvirauja atlikėjas Justinas Lapatinskas.
Gyvenant 21 amžiaus ritmu, kai naujienos pasiekia ko ne kas sekundę ir kai ne retai esi įdomus dieną ar kelias, sunku sau pasakyti „palauk“. Tačiau kartais tenka perjungti pavarą, sulėtinti greitį ir permąstyti ar greiti sprendimai išties yra užtikrinto proceso dalis. „Viskas tikrai „susikūrė per laiką“. Šis kūrinys rašytas mažiausiai devynis metus, jam skirta tikrai daug mano ir mano kolegų laiko. Net nepatikėtumėte kaip skamba pirmosios dainos versijos. Priedainis visai nepanašus į dabartinį, gitara nedera, nes braukoma kaip pagaliu per tvorą, - apie užsitęsusią dainos kūrybą besijuokdamas pasakoja J. Lapatinskas. – Sulyginęs pirmos ir paskutinės dainos turinį galiu tik dar kartą pakartoti išmintį: nereikia niekur skubėti, nes laiko tikrai yra“.
Tai, kad laikas iš tiesų yra atlikėjo sąjungininkas ko gero nereikėtų abejoti. Justino teigimu, ši daina, dar prieš pasirodant jos galutinei versijai, spėjo nuskambėti įvairiausiose vietose: „Šis kūrinys, galima drąsiai sakyti, praėjo devynis pragaro ratus. Taip nekantravau pasidalinti juo su kitais, kad jau po pirmo karantino įtraukiau į savo koncertų sarašą. Kai kas dainą girdėjo Neries pakrantėje, o kai kas ir tarp bažnyčios kolonų pajūryje“, - naujojo kūrinio džiaugsmais dalinasi atlikėjas.
Ne pirmą savo kūrybos dainą pristatantis Justinas Lapatinskas, kaip pats teigia, jau įšoko į rimto, muzikos kūrėjo kelią, nors to užuomazgos dar buvo ir vaikystėje: „Pati kūryba mane pasivijo labai anksti, dar paauglystėje. Už ją esu be galo dėkingas savo kiemo draugams, kurie jau tada grojo ne užsienietiškus koverius, o rimtą, pačių kurtą muziką, - atsiminimais dalinasi J. Lapatinskas. – Kažkuri mano dalis ir liko tame garaže, prikrautame būgnų, gitarų, plokštelių ir dviračių, stebint kaip draugas rašo, brauko ir vėl kažką nerimastingai parkeriu griežia per sąsiuvinio linijas“.
Nusikėlus į praeitį ir tuo pačiu vėl prisiminus naujosios dainos „Meile mano“ ištakas, Justinas Lapatinskas net nebūtų įsivaizdavęs, kad ši daina ne tik bus galų gale baigta, bet ir turės išties profesionalų klipą. 18. Tiek, anot dainininko, žmonių prisidėjo, kad vaizdo klipas taptų „kūnu“. „Pavasario pradžioje susitikome su režisiere Algina Bedulske. Jau žinojau, kad ji rimta ir dirba su viena geriausių komandų Lietuvoje. Po pirmų aptarimų mintis buvo nufilmuoti gražų klipą, kuriame ant laivo šoktų mergina ir tiek. Bėgo vasaros dienos, dėliojosi planai, keitėsi ir scenarijus, - juokiasi dainininkas. – Finalinis produktas, tikiu, nustebins ne vieną. Klipas yra tikrai žemiškas, žmogiskas. Pasirinkome nusigyvenusio žmogaus ir balerinos istoriją. Taip, kaip nutinka ir gyvenime. Dar kartą norime klausytojams priminti kaip lengva kartais klysti. Tik šiais laikais labai svarbu rasti žmogų, kuris padėtų atsikelti“.
„Tai daina, kuri pati dainuoja apie save“, - šypsosi Justinas. Būtent taip ir galima būtų apibūdinti dainos „Meile mano“ atsiradimo istoriją. Dainą, radusią ne vieną žmogų, padėjusį jai po beveik dešimtmečio atsikelti ir suspindėti.
„Labai noriu padėkoti Kęstučui Vaitkevičiui, kuris dar labai seniai paskatino įrašyti kūrinį, muzikos prodiuseriui Faustui Venckui su kuriuo per ilgą laiką išgryninome ir suteikėme kūriniui finalinį skambesį. Šiuos žmones galėčiau pavadinti dainos krikštatėviais, - juokiasi atlikėjas. – Žinoma, tūkstantis padėkų keliauja ir Alginai Bedulskei bei jos kūrybinei komandai, kuri padarė neabejotinai geriausią vaizdo klipą, kokį tik esu turėjęs. Na ir žinoma begalinis „ačiū“ šokėjai, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatei, Gretai Gylytei, kuri pati pirmoji sutiko prisidėti prie vaizdo klipo, nežinodama nei scenarijaus nei komandos. Būtent nuo Gretos ir prasidėjo viso vaizdo klipo lipdymas. Tikiuosi sutiksite, kad kai padėti nori toks žmogus kaip Greta, kelias veda tik į priekį“.
