Per tuos dvylika metų daug kur keliavom. Keliavom ant žemės ir po žeme, virš žemės, virš vandens ir ant vandens. Liko tik viena kryptis, kur dar nebuvome rimtai keliavę. Po vandeniu.
Štai. Oficialu! Užkariavome paskutinę neužkariautą stichiją Žemėje. Dabar liko tik kosTmosas.
Gavome krūvą daiktų ir visokių vamzdelių. Čia toks konstruktorius "Pasidaryk pats". O jei pasidarysi nevykusiai, tai palindęs kelis metrus po vandeniu staiga gali sulaukti naujienos, kad tavo oras nuo tavęs jau senokai pabėgo ir linki tau kuo maloniausių potyrių.
Ech... Sudie, žeme!
Štai, tropinės jūros pasipildė nauja amfibinių gyvūnų rūšimi - Martynus Vulgaris. Nepiktas, neagresyvus, galima erzinti ir maitinti.
Jei jums kilo klausimas, kur dingo Vytaras, tai jis šį kartą slepiasi kitoje fotoaparato pusėje. Šį kartą mūsų komandos kino-foto skyrius sutartinai pareiškė, kad jų kolektyvinėje sutartyje įsipareigojimo tikrinti vandenyno gylį nėra, todėl, bjaurybės, šiuo metu sau ramiai sėdi ant kranto ir siurbčioja alutį. O talentams tenka plušėti už keturis. — at Amed Beach - Bali.
Pasiekėme planuotą 18 metrų gylį. Marčius net ir čia kaip mat susiranda klasiokų.
Tulamben paplūdimyje, visai šalia kranto, riogso dar Antrojo Pasaulinio karo metais japonų pašautas amerikiečių krovininis laivas. Dabar į laivą jis jau nelabai panašus, bet užtat gavosi puikus povandeninis zoologijos sodas.
Va tokios spalvotos grožybės želia keliolikos metrų gylyje.
Kažkas pametė smegenis. Galim parvežti, jei savininkas atsiras.
Šiaip tai iš tiesų pyktelėjome. Mes esame ganėtinai grėsmingos išvaizdos ir nemenkų kilogramų sutvėrimai. Orangutanų jaunikliai, pamatę Vytarą, ko gero, dar savaitę košmarus sapnavo. Ir palindę po vandeniu nuoširdžiai tikėjomės, kad mūsų bus sąžiningai bijoma bent jau kaip kokio ryklio. Bet kur tau! Kiek ir kur mes plaukiame, visa aplinkinė fauna į mus nekreipia nė menkiausio dėmesio.
Po rapsus jau laigėme. Po svogūnų pievą - irgi. O šiandien leidome sau palaigyti po koralų pievą!
Prabėgo zebrų kaimenė.
Žinote, kaip būna - jei esi didelis ir sunkus, visada atsiras kas nors, kas nuspręs prie tavęs prisiklijuoti - su sąlyga, jei tu jo nesuvalgysi. Vandenyne - viskas taip pat. Štai ši išsidažiusi silkė, matyt, nusprendė, kad Vytaras yra koks nors ypatingas ryklys-vegetaras, todėl visą kelią nuo kranto ir atgal makalavosi jam palei nosį. Nedaug trūko, būtų ir į krantą kartu išlipusi.
Na štai. Dar viena stichija įveikta.
Va, štai tokie mūsų vakarai. Mūsų kelionė linksta link pabaigos, o mums Indonezijoje liko vos keletas dienų.
