Močiutė, kuriai – 30 metų, greitai gali nebekelti jokios nuostabos. Taip mano Marijampolės vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) darbuotojai, pastebėję, kad pastaruoju metu sparčiai daugėja nėščių paauglių. Jeigu vėliau ir jų atžalos gimdys panašaus amžiaus, jauniausios močiutės rekordas – ne už kalnų.
Anot ilgamečio Marijampolės VTAS vyriausiojo specialisto Gintauto Pajaujo, per pastaruosius metus Marijampolės savivaldybėje – apie dešimt nėščių paauglių. Tai tarsi protrūkis, nes anksčiau tokios nepilnamečių gimdyvių gausos nebuvo. Jauniausiai mamytei – šešiolika metų, jos kūdikis pradėtas būnant penkiolikos.
Galima nupiešti ir simbolišką nėščios paauglės paveikslą, nes visos jos labai panašios: paprastai tai kaimiškosios vietovės gyventoja, auganti socialinės rizikos šeimoje, „nedraugaujanti su vadovėliais“ ir teigianti, kad pamilo gerokai vyresnį vyrą, VTAS duris atverianti nedrąsiai, lydima mamos ar kitų artimųjų, ir sakanti, kad „lėliuko“ labai laukia ir jį puikiai prižiūrės. Tokia idilė neretai po metų jau būna subliuškusi: mylimasis pabėgęs, „lėliukas“ pabodęs – gerai, jeigu nepatekęs į kūdikių namus, savi namai virtę kančios ir nuobodybės prieglauda, kurioje ankšta ir graudžiai nyku.
„Turime viename kaime šeimą, kuri gyvena trijų kambarių bute, o jame – devyni žmonės, jau net keturių šios šeimos kartų atstovai, pradedant močiute ir baigiant jos neseniai gimusiu proanūkiu, kurio motinai – tik 16 metų, – pasakojo G. Pajaujis. – Ne alkoholis toje šeimoje karaliauja, bet tarsi estafetės lazdele iš kartos į kartą perduodamas skurdas ir įgūdžių auginti vaikus stoka“.
Anot G. Pajaujo, dar viena nerašyta taisyklė – besilaukiančios paauglės arba meta mokslus, arba turi pereiti į kitą mokyklą, nes iš anksto, patartos savo mokytojų, baiminasi galimos pašaipios bendramokslių reakcijos, kai nėščiosios pilvas jau bus atsikišęs. Mergaitėms tai – moralinė trauma.
Problemų lavina
Nėščių paauglių gali būti ir daugiau, negu yra žinoma VTAS, nes ne apie visas jas sužinoma – tik kai iškyla rimtesnių problemų arba reikia gauti sutikimą ankstyvoms vedyboms.
„Vis dėlto dauguma pagimdžiusių nepilnamečių – vienišos mamos, – sakė G. Pajaujis. – Iškart - nepilna šeima, dvigubi rūpesčiai, suaugusiems žmonėms būdingos problemos. Tarsi tos jaunos mamos būtų permestos į kitą gyvenimo etapą, užgniaužus jų paauglystės džiaugsmus“.
Štai viename kaime prie Marijampolės gyvenanti Rima (17 m.) jau porą metų negalėjo ramiai gyventi, nes vyko teismai dėl jos išžaginimo. Paauglė buvo verčiama keisti parodymus, tikėti kaltinamųjų pažadais, jausti baimę. Kai žagintojai pagaliau buvo nuteisti, Rimai iškilo nauja problema – teisme įrodyti, kas yra jos gimusio vaiko tėvas (beje, ne iš žagintojų). Atlikus DNR tyrimus, paaiškėjo, kad paauglė siekė „pripaišyti“ savo naujagimį svetimam vyrui, nors jis iki šiol tvirtina priešingai. „Nesuradus“ kūdikiui tėvo, iškilo nauja – pragyvenimo – problema. Nepilnametė mama nutarė patikėti savo vaikelį valstybei – mažylis tapo Alytaus kūdikių namų globotiniu. Rima tikina, kad vėliau savo kūdikį susigrąžins, bet kol kas nėra jokių požymių, liudijančių apie jaunosios gimdyvės pastangas gyventi savarankiškai – dirbti, turėti nuolatinę pastogę sau ir vaikui. Daugybę tokių istorijų žinantys VTAS darbuotojai mano, kad Rima greičiau susilauks antro kūdikio, negu susigrąžins pirmąjį – šis greičiausiai jau liksiąs „valdiškas“ vaikas.
Mylėtis – nuo 16 metų
G. Pajaujis neabejodamas tvirtino, kad ankstyvas nėštumas ir gimdymas – paauglės, tapusios moterimi, traumavimas. Žinodamas, kad daugumos tokių paauglių „mylimieji“ – gerokai vyresni už jas vyrai, dažniausiai neturintys atsakomybės jausmo, VTAS darbuotojas linkęs tik stebėtis, kodėl tie vyrai netraukiami baudžiamojon atsakomybėn ir visos problemos kraunamos tik nėščiajai merginai.
Iš tiesų 2010 metais įsigaliojo Baudžiamojo kodekso (BK) pataisa, atrišusi teisėsaugininkams rankas – nurodanti bausti mergaites traumuojančias, į moterystę ir motinystę skubančias jas išstumti pilnamečius vyrus. Jeigu iki tol vyrai buvo nebaudžiami už esą laisvanoriškus ir be smurto lytinius santykius su vyresne negu 14 metų mergaite (neva tokio amžiaus paauglė jau geba sąmoningai apsispręsti dėl savo norų), tai minėta BK pataisa tą amžių pailgino iki 16 metų. Dabar tik 16 metų jau turinčios mergaitės suaugęs meilužis nebus baudžiamas, jeigu savo partnerės jis neišžagino – intymus bendravimas vyko draugiškai, abiem to norint. O jeigu pamylėjo jaunesnę negu 16 metų, nors ir be prievartos, turi būti teisiamas – už lytinės aistros tenkinimą pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą. Už tai baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Tačiau apie tokius BK pakeitimus dauguma mylėtis su jaunesnėmis partnerėmis panūdusių vyrų arba nežino, arba nenori žinoti ir teismo bausmių sulaukia tik retkarčiais, kai kas nors tokią porelę paskundžia teisėsaugininkams. Štai pernai Vilkaviškio gyventojas Rolandas B. (25 m.) už meilę 15 metų Beatai, nors mergaitė tikino pati norėjusi intymios draugystės, buvo nuteistas 11 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir pasiųstas atlikti 80 valandų darbų globos ar sveikatos priežiūros įstaigose. Jam buvo nurodyta neištvirkauti su mylimąja, kol ši sulauks 16 metų. Tačiau tokie atvejai, kai vyras sulaukia teismo bausmės, yra gana reti.
Pačios augina retai
Marijampolės VTAS darbuotojų nuomone, nėščių paauglių būtų mažiau (kartu – ir su tuo susijusių problemų), jeigu mokyklose būtų įvestas sistemingas kursas, ruošiantis paauglius savarankiškam gyvenimui, atskira disciplina. Mat dabar lytinis švietimas mokyklose – tik epizodiškas, nagrinėjant kai kurias biologijos, chemijos, literatūros temas. O šeimose vaikų lytiniu švietimu paprastai užsiimama dar mažiau arba ir išvis tam neskiriama dėmesio, jeigu šeima yra asociali.
„Neretai vaikai namuose gauna tik praktines lytinio švietimo pamokas – dažnai mato, kas vyksta susirinkus apsvaigusiai kompanijai, mato ir girdi guolyje savo apsiblaususius tėvus arba net miega su jais bendroje lovoje, – pasakojo G. Pajaujis. – Užtat po to ir skaičiuojame tokius rekordus: Marijampolės krašte, kiek atsimenu, jauniausia buvo 13 metų gimdyvė (1999 metais), vėliau turėjome 14 metų tėvelį, bene jauniausia senelė – 32 metų“.
Liūdniausia, VTAS darbuotojų paskaičiavimu, kad paauglių pagimdyti kūdikiai dažniau jau iš karto pasmerkti neturėti abiejų tėvų, ir gimdytojos jiems būna daugiau kaip vyresnės seserys, o ne rūpesčiu apgaubusios motinos. Šių vaidmenį atlieka močiutės arba globos namų darbuotojos. Štai, pavyzdžiui, prieš keletą metų prie Marijampolės esančiuose Avikilų globos namuose beveik vienu metu pagimdė net keturios paauglės, bet šiandien savo atžalas augina tik viena iš tų jaunų mamyčių.
KOMENTARAI
Vilma VĖLYVIENĖ, psichologė (Marijampolė):
Ankstyvi lytiniai santykiai dažniausiai proporcingai atspindi asmenybinį nebrandumą ir meilės trūkumą artimiausioje aplinkoje. Kuo mažiau paauglys patiria meilės, dėmesio iš artimiausių žmonių, tuo mažiau pats mokės parodyti gimusius romantiškus jausmus ir todėl pereis prie paprasčiausių dalykų – kūniškų santykių. Neretai ankstyvas nėštumas atsiranda, kai lytiniams partneriams baiminamasi pasakyti „ne“. Tai vis ženklai, rodantys tų labai jaunų žmonių emocines, savivertės problemas. Be to, pastojusi nepilnametė susiduria su milžiniškais sunkumais - nuo gėdos jausmo, jausmo, kad gyvenimas pasibaigė, iki didžiulių gyvenimo pokyčių, baimės, juolab kad ir artimųjų rate kyla panašūs jausmai. Toks emocinis ir fizinis išbandymas dažniausiai ne užgrūdina ar subrandina, o sustabdo ar sulaužo asmenybę (kaip pernelyg sunkus maišas iškraipo stuburą) - tai veda ir prie sunkumų kuriant ir palaikant santykius su kitais, veda į depresiškumą, hiperjautrumą, jau nekalbant apie tai, ko iš nepasiruošusios mamos negauna ir nesulaukia nauja gyvybė.
Vilma KARALIŪNAITĖ, gydytoja akušerė-ginekologė (Jurbarkas):
Pastaruoju metu daugiau nėščių paauglių, kurioms dar tik 14–15 metų – ypač kaimuose. Tokioms dar su lėlėmis reikėtų žaisti. Manau, tai lemia susvetimėjimas šeimose, tėvų bendravimo su vaikais stoka. Tėvai turėtų suformuoti tinkamas moralines vertybes, bet neretai taip nėra. Jeigu mergaitė namuose mato išgėrinėjančią motiną, pas ją besilankančius vis kitus vyrus, tai dažnai ir pati paseka motinos pėdomis. Tada – seksas be meilės (dažniausiai – nesaugus), su vyresniu partneriu, kuriam tai – tik žaidimas. Ankstyvi lytiniai santykiai kenkia ir fizinei, ir psichinei jaunos merginos raidai, nes nei jos kūnas, nei protas dar nėra pasiruošę tokiems dalykams. Materialinė besimylinčiųjų padėtis taip pat turi reikšmę: reta kuri paauglė, pradėjusi lytinį gyvenimą, turi pinigų efektyviai kontracepcijai (o efektyvi, nekenksminga kontracepcija yra pakankamai brangi), todėl ir baigiasi nėštumu. Manau, kad reikėtų daugiau lytinio švietimo pamokų mokyklose – jas turėtų vesti profesionalūs medikai.
Tik faktai:
Prieš kurį laiką paskelbti Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimo duomenys lietuviams sukėlė šoką: tarp pasaulio bendraamžių mūsų paaugliai lytinį gyvenimą pradeda bene anksčiausiai – vidutiniškai 13,5 metų.
Lietuvoje jauniausia pagimdžiusi motina – 12 metų Jelena V. iš Vilniaus rajono, 2000-ųjų lapkritį susilaukusi sūnaus.
Jauniausia motina pasaulyje – 5 metų Peru (Pietų Amerika) gyventoja Lina Medina, gimusi 1933 metais, pagimdžiusi sūnų.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2007 metais mamomis tapo 623 nepilnametės, 2008 m. – 651, 2009 m. – 545, 2010 m. – 432; nuo 2009 metų pagimdė 2 trylikametės, 11 keturiolikmečių, 94 penkiolikmetės. (2011 m. duomenys dar nepaskelbti.)
Irena ZUBRICKIENĖ
