„Iš Povilo jaučiu didžiausią palaikymą. Ir pasimokyti iš jo turiu ko. Esu girdėjęs rusišką variantą, kaip Povilas dainuoja Romeo arijas, – poroje vietų teko išsižioti“, – sako T. Juodsnukis.
P. Meškėla savo mokiniu visiškai pasitiki, ir palieka jam kūrybinę laisvę. „Mes labai dažnai susitinkame studijoje, aptariame idėjas, bet į jo repeticijas aš nevaikštau. Yra režisierius, choreografai. Žinodamas Tado atsakingumą, atiduodu viską jam, kad pats gražiai dėliotųsi ir nesiblaškytų. Mažiau žmonių – daugiau deguonies, – šypsodamasis sako P. Meškėla. – Tadas yra imlus, atidžiai klauso, atsižvelgia į visas pastabas. Mes pasišnekame, bet galutinius sprendimus jis priima pats. Manau, kad taip turi būti, juk jis padėties šeimininkas.
P. Meškėlos studijoje lankosi ir dėl Džiuljetos vaidmens kovojanti Bjelle. Gerdami arbatą jie kalbasi apie gyvenimą. „Šiai porai reikia leisti judėti, ir viskas bus tikra, prasminga, jautru, gyvenimiška“, – įsitikinęs P. Meškėla.
Į kalbas, kad T. Juodsnukis kopijuoja jį patį, P. Meškėla numoja ranka: „Nesąmonė. Čia lietuviškas bruožas – visada ką nors lyginti. Aš taip pat iš kažko mokiausi, išėjau į sceną turėdamas savo požiūrį ir supratimą, daug ką dariau intuityviai – juk nekėliau rankos specialiai, kad patiktų publikai, išėjo natūraliai. Per tam tikrą laiką tai galbūt tapo mano bruožu. Bet Tado juk nemokau: dabar taip pasižiūrėk, pakelk ranką...“
Povilas džiaugiasi, kad gyvenimas jį suvedė su Jeronimu Miliumi, T. Juodsnukiu: „Tai yra teisinga chebra, mąstanti, atsakinga, kūrybinga. Tadas tikrai bus asmenybė lietuviškoje scenoje, ir aš tikiu, kad jiedu su Jeronimu susitiks roko operoje. Žinau tiksliai, kad Tadas yra tikras šių laikų Romeo, nes aš jį pažįstu ne tik scenoje, bet ir gyvenime.“
P. Meškėla vaikinui stengiasi perduoti esminius dalykus: „Kai prasideda tikras gyvenimas, tikra praktika, viskas gali apsiversti. Žmonės baigia aukštuosius su teorinėmis žiniomis, o kai ateina į realų gyvenimą, tas žinias tenka dėti į šalį. Kai Tadas ėjo į televizijos projektą, buvo kalbama, kad reikės ir pop dainų, ne tik roko. Čia yra miuziklas, ir jame tu negali būti tik vienos srities atlikėjas. Tu turi būti pasikaustęs, ir visa tai daryti su profesionalių aktorių komanda, kurti vieną organizmą.“
Prieš bene 20 metų P. Meškėla pats įkūnijo Romeo roko operoje „Meilė ir mirtis Veronoje“: „Kompozitoriaus Kęstučio Antanėlio dėka aš pakliuvau pas E. Nekrošių, mane išgirdo. Dabar turime labai daug informacijos, o tada buvo visiškai kitaip. Buvau Romeo iš gatvės, labai daug dirbome, bet aš nebijojau eiti ir klausti, mokytis. Toje roko operoje yra ką padainuoti...“
Ar P. Meškėlos mokinys Tadas su Bjelle sėkmingai pasirodys projekto „Romeo ir Džiuljeta“ pusfinalyje ir dar žingsniu priartės prie roko operos, paaiškės jau šeštadienį 19.00 val. tiesioginėje projekto transliacijoje per TV3. Kartu su jais varžosi kitos trys poros: Ilja ir Silvija, Jonas ir Vilija, Liepa ir Martynas.
