"Bus daug laimingų žmonių", - po 20 valandų maratono atsikvėpė organų transplantacijos komandos gydytoja. Praėjusią savaitę devintąjį kartą Klaipėdos universitetinėje ligoninėje šiemet atlikta organų paėmimo iš donoro operacija tapo džiugia žinia penkiems sunkiai sergantiems žmonėms. Tačiau laimingai pasibaigusi istorija vos nevirto tikra nelaime.
Organų transplantacija - sudėtingas ir itin didelės atsakomybės reikalaujantis procesas. Vėluoti nevalia, nes kiekviena uždelsta minutė gali negrįžtamai pakenkti persodinamam organui ir kainuoti jo nesulaukusio žmogaus gyvybę. Tačiau tai supranta ne visi.
Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Reanimacijos skyriuje jaunai merginai konstatavus smegenų mirtį pirmiausia paimti kraujo mėginiai, kurie turėjo keliauti į Vilnių, kur paprastai ištiriami ir ieškoma tinkamų recipientų-organų gavėjų.
"Tačiau autobusų stoties siuntų skyriaus darbuotoja atsisakė priimti siuntinį motyvuodama tuo, kad iki išvykimo liko penkiolika minučių, ir taisyklės draudžia priimti siuntinius. Taigi kraujas iškeliavo į Vilnių tik kitu autobusu - po dviejų valandų. Visko gali pasitaikyti, bet tai jau absurdas. Įdomu, ką toji moteriškė pasakytų laukiančiam inkstų ar širdies?" - piktinosi medikė, nenorėjusi skelbti savo pavardės.
Siuntą perdavė slapčia
Nors Nacionalinis transplantacijos biuras yra sudaręs sutartį su Klaipėdos autobusų stoties siuntų tarnyba, šios darbuotoja neprisistačiusiai žurnalistei patvirtino, kad priesakas nepriimti siuntų likus ketvirčiui valandos iki reiso galioja be išimčių. Gyvybių gelbėjimo operacija taip pat nėra jokia išimtis.
"Jeigu skubus atvejis, bandykite tartis su autobuso vairuotoju. Jeigu jis sutiks paimti siuntinį, jums pasiseks", - kitame laido gale maloniai patarė moteris. Esą ruošiant siuntas reikia sutvarkyti aibę formalumų, o tai užtrunka dar ilgiau, jei susidaro eilės.
KUL medikams nepajudinamus taisyklių barjerus kartais tenka ir apeiti. Reanimacijos skyriaus gydytojos dienraščiui pasakojo atvejį, kai buvo priverstos siuntinį su kraujo mėginiais perduoti slapčia.
Tuokart medikai metėsi pinigus už paslaugą ir perdavė siuntinį autobuso vairuotojui už stoties esančiame skersgatvyje, kad nepastebėtų aplink vaikštinėjantys apsaugininkai.
"Per tas dvi uždelstas valandas donoro būklė gali radikaliai pasikeisti. Tenka skirti dideles medikamentų dozes, organai nustoja veikti taip, kaip turėtų - laikas labai svarbus. Žinoma, vargu ar įmanoma išmatuoti galimą tokio laukimo žalą, tačiau šis ir panašūs epizodai parodo kai kurių mūsų piliečių sąmoningumo lygį", - įsitikinusi donorę ruošusios komandos gydytoja.
Nelaimių pavyko išvengti
Koks tikrasis dovanojamų organų kelias nuo pirmo žingsnio iki laukiamo rezultato, žino tik transplantacijos komandos nariai. Pastarasis atvejis, kai ne dėl medikų kaltės buvo uždelsta išsiųsti kraujo mėginius, ligoninės vadovo nepasiekė. KUL vyriausiasis gydytojas profesorius Vinsas Janušonis tikino nieko apie tai negirdėjęs.
"Jeigu kiltų rūpesčių, mane tikrai informuotų", - įsitikinęs jis.
Likus vos pusvalandžiui iki šio pokalbio sraigtasparnis su paruoštais persodinti donorės inkstais, kepenimis, kasa, ragenomis bei stambiosiomis širdies kraujagyslėmis išskrido į Kauną ir Vilnių. Kepenų transplantacija atlikta Kauno medicinos universiteto klinikose, kitų organų ir audinių - Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose.
Nacionalinio transplantacijos biuro direktorė Asta Kubilienė džiaugėsi itin atsakingu ne tik medikų, bet ir policijos pareigūnų požiūriu.
"Organai skraidinami siekiant sutaupyti laiko. Jeigu vežame automobiliu, jį visą kelią lydi policijos ekipažas. Prireikus pareigūnai kaipmat sustabdo eismą transporto žiede, kur gali nusileisti sraigtasparnis. Gabenant širdį, kai kiekviena sekundė gali būti lemiama, nuolat palaikomas ryšys su operacinėje laukiančia komanda. Viskas sustyguota, ir kol kas incidentų išvengti pavyko", - prietaringai belsdama į stalą pasidžiaugė A. Kubilienė.
Gabenti iš užsienio - keblu
Devynerius metus Nacionaliniam transplantacijos biurui vadovaujanti A. Kubilienė pastebėjo, jog mūsų šalyje vis daugiau žmonių ryžtasi kilniai misijai - sutinka po mirties dovanoti savo organus tiems, kuriems jie būtini.
"Žmonės dažnai stebisi, esą tiek daug žuvusių, o tiek mažai donorų. Taip, mažai, nes avarijoje žuvęs žmogus jau negali būti donoru. Nutrūkus kraujotakai, organai nebegauna deguonies ir miršta. Todėl privaloma sąlyga - pacientas reanimacijos skyriuje dar turi būti gyvas. Konstatavus smegenų mirtį pradedamos organų paėmimo ir persodinimo procedūros", - paaiškino A. Kubilienė.
Transplantacijos laukiantiems mūsų šalies piliečiams pagalbą neretai siūlo ir užsienio valstybės, tačiau Lietuva ne visada pajėgi ją priimti.
"Čia turime problemų, nes trūksta reisų. Pasaulyje inkstai pervežami reisiniais lėktuvais. Kartais kliūtimi tampa ir pernelyg dideli mokesčiai. Gavome pasiūlymų parsigabenti reikiamų organų iš Italijos, tačiau tenka derėtis dėl mažesnių mokesčių", - pasakojo biuro direktorė.
Šiemet biuras gavo 5 pasiūlymus iš užsienio valstybių, tačiau priėmė du iš jų.
Faktai
Vilniaus ir Kauno transplantacijų centruose šiais metais buvo atlikta 161 organų ir audinių transplantacija:
* 73 inkstų
* 7 širdies
* 7 kepenų
* 58 ragenų
* 4 kasos-inksto komplekso
* 2 plaučių
* 1 širdies-plaučių komplekso.
Iki gruodžio 15 dienos paruošta donorų šalies ligoninėse:
* Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė - 11;
* Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos - 3;
* Vilniaus universiteto vaikų ligoninė - 1;
* Kauno medicinos universiteto klinikos - 12;
* Klaipėdos universitetinė ligoninė - 9;
* Klaipėdos apskrities ligoninė - 1;
* Šiaulių apskrities ligoninė - 1;
* Panevėžio apskrities ligoninė - 6;
Gruodžio 1 dienos duomenimis, buvo 12 121 asmuo, pasirašęs sutikimą, kad jo audiniai, ląstelės ir (ar) organai po mirties būtų panaudoti transplantacijai.
609 žmonės laukia donorinių organų ir audinių:
* 222 - inksto;
* 3 - plaučių;
* 35 - širdies;
* 33 - kepenų;
* 11 - širdies ir plaučių;
* 23 - kasos ir inksto;
* 282 - ragenų.
Eglė PETKUTĖ
