Operos „truetruestory“ idėja kilo Paryžiuje gyvenančiam ir kuriančiam kompozitoriui A. Navickui netikėtai ir gan vėlyvai atradus Jorge Luis Borgeso kūrybą, kurioje kompozitorius pirmą kartą patyrė literatūros literatūroje įvaizdį. „Savitos ir „išsluoksniuotos“ tikrovės samprata, ypatingai atsiskleidusi Borgeso apsakyme „Emma Zunz“, patraukė ir savo idėja, ir tinkamumu sceniniam kūriniui, sujungiančiam etinį matmenį su nusikaltimo intriga. Atsispyrus nuo Borgeso kūrybos, kilusios idėjos rado atgarsį vėlesniuose XX a. įvykiuose, kaip kad pavyzdžiui radikali Valerie Solanas asmenybė, savyje talpinanti feminizmo, beprotybės, nusikaltimo elementus“ – operos gimimo aplinkybes atskleidė kompozitorius.
„truetruestory“ – jau trečioji A. Navicko kamerinė opera, kurios įvykių ir išgyvenimų centre – moterys. „Kodėl kiekvieną kartą moterys? Tikriausiai dėl neišvengiamai klaidingo, bet patrauklaus įsivaizdavimo, jog moterys yra socialiai laisvesnės išoriškai reaguoti į siužeto centre atsiduriančius dramatiškus įvykius. Būtent dėl to, priešingai šiam įsivaizdavimui, kaskart mano kūrinių herojės savo gyvenimo posūkius išgyvena labai intravertiškai, tačiau nemažiau dramatiškai“ – pasakojo A. Navickas.
Operos įvykių centre – mergina, kurios tėvas buvo neteisėtai apkaltintas finansiniais nusikaltimais, sužino apie jo savižudybę: tai nulemia tolimesnius pagrindinės operos herojės veiksmus. „truetruestory“ pasakoja istoriją apie tiesos atspindžius veikėjos vaizduotėje – kokiu būdu jie pinasi tarp realybės ir fantazijos. „Spektaklyje naudojame atvirą formą, atidarėme visą teatro mechanizmą ir įjungėme komandą į spektaklio vyksmą. Kuriame „teatro fabriką”, kuriame vyksta visa ši istorija. Jos pagrindinė tema – kova už teisybę. Beieškodami sąlyčio taškų su savimi, supratome, jog patys esame įkliuvę į pačių susikurtą fabriką. Pagrindinės veikėjos maištas yra ir mūsų, kūrėjų ir atlikėjų, maištas“ – pasakojo spektaklio režisierė L. Vaskova, kartu su kompozitoriumi A. Navicku kūrusi operos libretą. Režisierei pritarė ir „truetruestory“ bendraautorė S. Biekšaitė pabrėždama, jog „perpasakoti šią istoriją scenoje ir „atsverti“ Borgesą tapo rimtu iššūkiu – rašytojo vaizduotė laisvai žongliruoja ir tarsi šachmatus perstatinėja kritines žmogaus gyvenimo stadijas ir paribius: mirtį, savižudybę, nekaltybės praradimą, bankrotą suvesdamas į sausą ir logišką pasakojimą. Todėl kūrybinio proceso pradžioje su Loreta sutarėme, kad šio kūrinio eiga, kaip procesas, ir jo atskleidimas 360 laipsniu kampu, bus pats svarbiausias elementas scenoje. Tai reiškia, jog viskas, kas yra scenoje, kas atsiveria prieš akis žiūrovui, tampa performanso dalimi. Net ir dažnu atveju paprastai rampų šviesoje žiūrovams nematomi veiksmai – rekvizitas, grimas, techninis personalas ar net vadyba, arba tai, kas iš esmės lemia kūrinio sceninio kūno atsiradimą, čia bus perkelta į sceną ir taps neatsiejama spektaklio dalimi“.
Anot autorių, tokią spektaklio koncepciją inspiravo pats J. L. Borgeso tekstas, suteikiantis atvirą galimybę stebėti, kaip konstruojama ambivalentiška „melo-tiesos“ istorija, vedanti į prieštaringą moralą ir išvadas, o taip pat novelės „Emma Zunz“ pradžioje minima veiksmo vieta – audimo fabrikas. Tai tapo idėjiniu „teatro-fabriko“ fundamentu operos pastatymui.
Scenoje „truetruestory“ yra istorija moteriai (mecosopranas Nora Petročenko) bei tris vaidmenis atliekančiam vyrui (baritonas Stein Skjervold), veikiantiems gitaros (Mindaugas Badokas), akordeono (Andrius Maslekovas) ir gyvosios elektronikos fone.
„Esu ne kartą girdėjęs Norą atliekant šiuolaikinę muziką ir kaskart žavėjausi preciziška atlikimo kokybe bei subtilia interpretacija. Noros atlikimo manierą siečiau su baroko epocha. Tai mane pastūmėjo įsivaizduoti, jog ji puikiai tiktų intravertiškiems pagrindinės operos herojės išgyvenimams atskleisti. Tuo tarpu Steino tembro dinamiškumas ir dramatinės galimybės paskatino mane sukurti jam tris skirtingus personažus viename kūrinyje. Galiausiai tai, kad jis yra norvegas dainuojantis lietuviškai, itin tiko vienam iš trijų jo „truetruestory“ kuriamų vaidmenų“ – apie operos solistus pasakojo kompozitorius A. Navickas.
Operoje taip pat dalyvauja akordeonu grojantis kompozitorius Andrius Maslekovas – patyręs šiuolaikinio tarpdisciplininio meno atlikėjas, dažnas projektą rengiančios nepriklausomos kūrybinės grupės „Operomanija“ pastatymų dalyvis. Pakviestas kompozitoriaus A Navicko po bendradarbiavimo stažuotės metu IRCAM (Institut de Recherche et Coordination Acoustique/Musique) Paryžiuje, prie operos atlikėjų komandos prisijungė ir gitaristas, elektroninės muzikos kūrėjas Mindaugas Badokas.
Kamerinės operos „truetruestory“ moteriai, vyrui, akordeonui, gitarai ir elektronikai premjera įvyks balandžio 4 d. 18 ir 21 val. Menų spaustuvės Juodojoje salėje. Spektaklis bus rodomas su angliškais subtitrais. Bilietus į operos premjeras platina TIKETA.
