Iškart pradėsiu nuo prisipažinimo, nes mūsų planetoje taip viskas surikiuota, kada geriau jau tam tikrus dalykus pasakyti iškart. Nekaert rašiau, kad „Opel Mokka“ yra tiek pat nuobodi, kiek pora, turinti bendrą „Facebook“ paskyrą. Žmonės jie gal ir geri, bet nėra būtina su jais leistis į tolimesnę kelionę. Taip yra ir su šiuo mažu SUV. Taip, tai naujas vokiškas automobilis ir jis bus labai kokybiškas, beigi nebrangus. Bet pakalbėkime apie išvaizdą. Jei pavyktų neskausmingai sukergti begemotą su lietuvišku ežiuku, tai gautųsi kažkas panašaus. Beformis kėbulas, griozdiški žibintai, mažas galinis stiklas, o grotelės paimtos tiesiai nuo „Insignia“ surinkimo linijos.
Visgi ne vienas apie automobilius rašantis žurnalistas (tarp jų ir geras bičiulis Tomas Stojanas) paaiškino, kad taip atsitiko neva buvo stengtasi modelį padaryti panašų į kavos pupelę ir galiausiai ant kėbulo priklijuoti kavos gėrimo pavadinimą. Gražu beigi simboliška. Na, žirnis irgi yra gražus gamtos kūrinys, bet dėl to nereikia kurti apvalių automobilių, kuriuos vėliau galėtum pavadinti „Trinta žirnių sriuba“.
Visgi, kaip sako britai, stalai apsisuka, kai yra praveriamos chromu ir plastiku pakaustytos „Mokka“ durelės. „Opel“ ne vieną kartą įrodė, kad dizaineriams koncerne yra atrištos rankos ir buhalteriai su jais koridoriuose nesusitinka. Jokio skirtumo, ar tai yra flagmanas „Insignia“ ar mažylis „Adam“, dėmesio detalėms ir kokybei bus skirta lygiai tiek pat. Yra vienas triukas, kaip tai įvertinti. Žinai, kad sėdi tikrai gerame automobilio salone, jei jo viduje nematai automobilio kėbulo spalvos durelių pakraščiuose. Šią taisyklę dar praėjusiais dešimtmečiai patvirtindavo BMW, „Audi“ ar „Mercedes-Benz“, bet to nesitikėtum iš „Opel“, juoba iš mažo SUV. Tiesa, teko vairuoti brangiausios „Cosmo“ komplektacijos modelį, kur sėdynės apvilktos oda, o panelės šviesiai rudos spalvos. Masyvios šlifuoto metalo plokštelės leido saugiai apeiti skonio ir kritikos strėles, mat dažnai krosoveriuose naudojamas grubus plastikas, kuris neva prideda papildomų pravažumo sugebėjimų. Be jokios abejonės, „Mokka“ yra nelyg „Rolls-Royce“ (teatleidžia visi šventieji, už tokius kraštutinumus) „Nissan Juke“, „Mini Countryman“ ar „Renault Captur“ draugijoje.
Tik šie bus labiau miesčioniški, mat „Mokka“ bus komplektuojama su automatine pavarų dėže, jei po variklio dangčiu bus įtaisyta 1,7 arba 1,6 litro darbinio tūrio dyzelinė jėgainė. Laimei „Opel“ moka iš savo variklių atimti gyvybę ir tai išeina į gerą. Suprantate, naujieji varikliai nepaleis skruzdėlyčių žemyn nugara, bet jie yra pakankamai elastingi, todėl galia juntama bene visame sūkių diapazone. Tai reiškia, kad mieste užteks pirmos, antros ir paskutinės pavaros, o tai nėra taip jau baisu, jei netaupote kuro.
Kalbant apie kurą. Čia galiu paaiškinti, kodėl skaitote kaip ir jau pasenusio automobilio apžvalgą. Taip atsitiko todėl, kad „Opel“ pasiūlė išbandyti modelį be atsarginio rato. Jo vietoje sumontuotas suskystintų gamtinių dujų balionas, o salone galima rasti LPG klavišą. Ir čia yra pagrindiniai skirtumai. Važiuojant benzinu arba dujomis nejaučiamas joks galios netekimas ar juolab išaugimas. Nuspaudus šį klavišą pasigirsta spragtelėjimas bake ir pasikeičia kuro rodyklės padėtis. Dar 2 litrais padidėja kuro sąnaudos, bet degalinėje galima sumokėti dvigubai mažiau nei pilantis dyzelinio kuro, o ir dujų kainos yra stabilesnės naftos kainų dinamikos atžvilgiu. Žinau, kad skaitant kyla labai jau natūralus klausimas, kiek visa tai gali papildomai kainuoti. 211 eurų arba 729 litus. Tai nėra labai daug, žinant, kad galima atsakyti testuojamame modelyje montuojamos „Opel Eye“ sistemos (papildomai 706 eurai arba 2 437 litai), kuri pasakys kokius ženklus pravažiavote, supypsės, kai kertate eismo linijas ir parodys, kiek liko sekundžių iki susidūrimo. Kad jau „Opel“ perkamas protu, o ne širdimi, tai čia yra labai paranki informacija.
O kas lieka širdžiai be malonaus salono? Mieste jis toks, koks ir turi būti mažas SUV. Judrus, šokinėjantis ir visur telpantis. „Mokka“ leidžia vairą sukti paskutinę akimirką, bet labai greitai pirmena, kur automobilyje yra svorio centras, todėl teks pasimėgauti išcentrine jėga. 140 arklio galių ežiuko ir begemoto hibridui daugiau nei pakanka. Nereikia slėpti fakto, kad šio automobilio vairą spaus moteriškos rankos ir tai tik patvirtina faktas, kad testo metu sužadėtinė net paklausė, kiek toks modelis kainuoja. Tiesa, neįsivaizduoju jos su storomis piršinėmis ir dujų žarna degalinėje. Jei tokį vaizdą pamatyčiau – užmaučiau antrą žiedą. Esant šioms aplinkybėms tenka pripažinti, kad „Mokka“ drąsiai pretenduoja tapti geriausiu mažu krosoveriu. Pilnai sukomplektuotas automobilis kainuoja kiek daugiau nei 20 tūkst. eurų arba 70 tūkst. litų ir tai yra labai viliojantis pasiūlymas, nepaisant išvaizdos, kuri galiausiai ir man pradėjo patikti.
„Opel Mokka“ techninis pasas
Variklio darbinis tūris – 1 364 kub. cm. Varomas benzinu ir dujomis. 200 Nm sukimo momentą pasiekia esant 1,85-4,9 tūkst. sūkių per minutę. Maksimali 103 kW galia pasiekiama esant 4,9-6 tūkst. sūkių per minutę. Iki 100 km/h įsibėgės per 10,9 sekundės. Deklaruojamos benzino sąnaudos (mieste / užmiestyje / mišrios), l/100 km: 8/ 5,5 / 6,4. Deklaruojamos LPG sąnaudos (mieste / užmiestyje / mišrios), l/100 km: 10,2/ 6,7 / 8. Tuščio automobilio svoris – 1 361 kg. Kaina Lietuvoje prasideda nuo 13 990 eurų, arba 48 336 litų. Testuoto modelio – 22 070 eurų arba 76 205 litų.
Patiko
Nepriekaištingas salonas Elastingas variklis Kaina
Nepatiko
Masyvi išvaizda Dujų kvapas salone Sudėtinga priekinė konsolė
Kompromisas
Namo parveš už centus, bet norėsis likti salone ir niekur neiti.
