Šiandien, liepos 26-ąją, švenčiama vieno populiariausių Lietuvoje moterų vardų šventė - Oninės.
Gyventojų registro tarnybos duomenimis, šių metų pradžioje Onos vardas vis dar karaliavo populiariausių moteriškų vardų sąraše. Nepaisant to, šiam vardui, regis, gresia išnykimas, rašo "Alytaus naujienos".
Apsilankę Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, vedėjo pavaduotojos Rūtos Briulienės buvome supažindinti su šių metų statistika. Pasirodo, šiemet iki Oninių skyriuje šiuo vardu neužregistruota nė viena mergaitė.
"Alytaus naujienos" kalbino keletą Onų, pasiteiraudamos, kaip jos mini savo vardadienį, ar teikia jam kokią išskirtinę reikšmę.
Advokatė Ona Klinavičienė pasakojo didelės reikšmės šiai dienai nelinkusi teikti. Žinoma, artimieji ir darbo kolektyvas visuomet pasveikina šia proga. Sakoma, nepakeičiamų nėra, tad ir ponia Ona tėvų duotą vardą paauglystėje norėjo pasikeisti, mat jai rodėsi, kad šis gana šiurkščiai skamba, tačiau to nepadarė. Dabar ji sakosi vardui reikšmės išvis neteikianti: bėgant metams, su vardu, kaip ir su pavarde, apsipranti.
O jaunąsias Onutes ji guodžia, kaip kažkada guosdavosi pati: reikia džiaugtis populiariu vardu ir žinoti, kad jis kilęs iš hebrajų kalbos, kuria reiškia „patraukli” „žavi”. Tai, pasak pašnekovės, pakelia nuotaiką.
Oninės yra prinokimo šventė: šiuo laiku prisirpdavo uogos, žmonės pasikasdavo šviežių bulvių ir iš naujo rugių derliaus išsikepdavo duonos. Gerais metais šią dieną baigdavosi rugiapjūtė.
Štai Punios miestelyje Oninių šventė išvakarėse suorganizuota jau šeštą kartą. Ji buvo pavadinta Oninių vakarone. Tačiau pagrindinis akcentas vis tiek liko duona. Mat, sakoma, šventa Ona - duonos ponia. Kadangi pastarosios vasaros rugiams labai nepalankios, tai ir šįmet vietoje šviežios ruginės duonos reikėjo pasitenkinti simboliniu duonos kepalu. Didžioji Punios kultūros puoselėtoja Onutė Kizelienė, šią šventę organizuojanti nuo 2002-ųjų, sako tam turinti rimtą motyvą. Antai Joninės švenčiamos visoje Lietuvoje, o štai Oninės - ne, todėl ir tapo išskirtine Punios švente. Punioje stengiamasi išlaikyti lietuviškųjų Oninių tradicijas. Šios ne tokios kaip Joninių, bet pagal papročių knygas ponia Onutė stengiasi atkurti bent dalį senųjų Oninių dvasios.
Labiausiai šiai dvasiai puoselėti kenkia vis nenuspėjamesnės lietuviškos vasaros, nes nenukūlus šviežių rugių neįmanoma kepti šviežios duonelės. Jau keletą metų per Onines pagrindiniais veikėjais tampa šeimininkas su šeimininke ir piemenimis, kurie visus vaišina šviežutėle duona, gira, sūriu. Taip pat demonstruojama simbolinė pirmoji pėda. Kitur, pasak O.Kizelienės, Oninės yra šeimos šventė.
Alytiškė teisininkė Onutė Orliukienė mums papasakojo, kad Oninių šventės taip pat nesureikšmina. Šeima ir kolektyvas ją, be abejo, visuomet pasveikina. Pasiteirauta, ar kiti darbuotojai vardadienių proga sveikinami, atsakė neigiamai. Taigi kas sakė, kad Oninės yra tiesiog paprasta diena? O.Orliukienė teigė, po darbo eisianti į šventę Alytaus miesto stadione. Tačiau greičiau ne išimtis, o sutapimas, jog koncertas sutapo su jos vardadieniu.
Jotvingių gėlių turguje prekiaujanti Ona Sakavickienė sako nešvenčianti savo gimtadienio, tik vardo dieną. Kadangi čia prekiauja netgi trys Onutės, per Onines visos susibėga ir kartu pamini šią dieną. Namie rengia kur kas pompastiškesnę šventę sau ir artimiesiems.
