Su Justu Džiugeliu kalbamės sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną. Paklaustas, kaip prisimena įvykius, kurių metu jam buvo vos trys metukai, teigia turintis ypač ryškų prisiminimą iš tos dienos:
„Pamenu, kaip sėdėjau ant sofos, žiūrėjau televizorių ir mama pranešė, kad tėtis grįžta iš ligoninės. Tėtis kasmet sausio pradžioje guldavosi profilaktiniams patikrinimams, nes sirgo širdies nepakankamumu.
Prasidėjus neramumams, ligoninės ruošėsi blogiausiam ir buvo įsakymas visus žmones, kuriems nereikia skubios pagalbos, išrašyti namo. Pamenu tą vakarą, jis man asocijuojasi su dviprasmiškais jausmais. Viena vertus, buvo džiugu, kad tėtis grįžta, kita vertus, buvo nerimas, kad tai yra nenormalu ir kažkas vyksta ypatingo.
Kasmet sausio 12-ąją tai prisimenu ir išgyvenu iš naujo tą nežinojimo, baimės jausmą“, – pasakoja Justas Džiugelis.
J. Džiugelis Seime dirba nuo 2016-ųjų metų. Vyras pasakoja, jog darbas parlamente toli gražu nėra lengvas, o dalis visuomenės, pasak jo, turi apie jį susikūrę klaidingą įvaizdį:
„Seimo nario darbas yra šiek tiek paradoksalus. Galima sakyti, kad dirbi visą parą, 24 valandas. Gali žmonės sakyti, kad Seimo nariai nieko neveikia ir visi yra vagys, bet kita vertus, kai duodi priesaiką, tu tam tikra prasme gyveni visiškai kitokį gyvenimą.
Ir grįžęs namo reguliariai žiūriu dienos įvykių apžvalgas žiniasklaidoje, galvoju, ką rytoj reikės padaryti, kad pasiekčiau rezultatų. Dirbu socialinėje srityje, kuri reikalauja įvairiausių pokyčių. Per visus 30 nepriklausomybės metų į pažeidžiamas visuomenės grupes buvo žiūrima pro pirštus“, – atsidūsta parlamentaras.
Justas Džiugelis – tikras adrenalino mėgėjas – vyras tikina, išbandęs bene visas aktyvaus laisvalaikio praleidimo formas. Pasak jo, šiais laikais tai, kad žmogus juda neįgaliojo vežimėlio pagalba, toli gražu nėra nuosprendis, sakantis, kad žmogus turės visą gyvenimą praleisti be linksmybių:
„Mėgstu peržengti per visuomenės nuostatas, kad jei turi negalią – negali kažko padaryti. Mėgstu ir slidinėti, leisti laiką kalnuose. Pernai buvau eilinį kartą kalnuose. Išmėginau naują laisvalaikio leidimo būdą – skridau parasparniu.
Įmanoma daug kas, tik reikia gerai pasiruošti ir mažiau bijoti.
Yra daugybė specialios įrangos. Yra slidinėjimo trasos, kurios yra pritaikytos negalią turintiems žmonėms, jie turi specialų inventorių.
Yra specialios slidės, kuriose žmogus arba su instruktoriumi, arba jei turi stiprias rankas, sėdėdamas čiuožia“, – slidinėjimo negalint pačiam stovėti subtilybes mielai atskleidžia Justas Džiugelis ir tikina, kad sulaukia nemažai juo besižavinčių žmonių žinučių.
„Dažniausiai sulaukiu pozityvių žinučių, ypač jei pasidžiaugiu savo laisvalaikiu. Bet aš jų nelabai sureikšminu, nes negalią turiu nuo vaikystės ir esu išmokęs gyventi įprastą gyvenimą. Aš savo negalios nematau ir manau, kad žmonių su negalia nereikia hiperbolizuoti“, – įsitikinęs politikas.
Prieš tapdamas politiku, Justas Džiugelis sukosi versle – jam priklauso net kelios įmonės. Tačiau 2014-aisiais metais vyrą netikėtai pakirto itin stiprus plaučių uždegimas, po kurio jis ilgai negalėjo pats kalbėti, ir iki šių dienų kvėpuoja tracheostominio vamzdelio kakle pagalba.
J. Džiugelis pasakoja, jog būtent ši liga paskatino jį pergalvoti savo gyvenimą ir kažką jame keisti – ir taip jame atsirado politika:
„Kai negalėjau kelis mėnesius kalbėti, ėmiau galvoti, ką veiksiu toliau gyvenime. Juk kalba – vienas iš pagrindinių mano darbo įrankių. Nusprendžiau, kad turiu iš esmės keisti kažką savo gyvenime.
Nusprendžiau savo gyvenimą sieti su socialiniais projektais, dirbau su nevyriausybinėmis organizacijomis, o 2016-aisiais buvau pakviestas dalyvauti rinkimuose į Seimą, kur man pasisekė“, – prisimena J. Džiugelis.
Na, o paklaustas, kokios laisvalaikio praleidimo formos dar nėra išbandęs, J. Džiugelis turi gerai pagalvoti. Visgi, vieną dalyką išbandyti vyras norėtų:
„Visas rimtesnes laisvalaikio praleidimo šakas jau esu išbandęs, bet vieną dieną norėčiau leistis į kruizą. Dar nesu plaukiojęs kruiziniu laivu, gal vieną dieną pavyks bent iki Stokholmo nuplaukti. Būtų įdomiau keliauti tokia transporto priemone“, – svarsto Justas Džiugelis.
